Padidėjusi oro tarša paaštrino alergijos žiedadulkėms sezoną, todėl alergiškiems žmonėms gyvenimas tapo dar sudėtingesnis.
Nors medžiai žydėti pradėjo įprastu metu, jau pirmosios kovo dienos tapo iššūkiu tiems, kurie kenčia nuo alergijos žiedadulkėms. Mėnesio pradžioje ne tik vyravo sausi, saulėti ir šilti orai, bet ir padidėjo oro tarša.
„Oro užterštumas buvo itin didelis, kietųjų dalelių kiekis ore viršijo leistinas normas, o tai sudarė palankias sąlygas alergijos simptomams pasireikšti visu smarkumu“, – teigia Kauno CD8 Alergijos klinikos gydytoja alergologė, klinikinė imunologė, medicinos mokslų daktarė, docentė Jūratė Staikūnienė-Kozonis.
Gydytoja pabrėžia, kad epidemiologiniai ir eksperimentiniai tyrimai patvirtina, jog oro tarša ne tik skatina alergijų atsiradimą, bet ir sunkina alergijos bei astmos simptomus.
Pagrindiniai oro teršalai – ozonas, azoto dioksidas ir kietosios dalelės, susidarančios dėl automobilių ir pramonės veiklos, – pažeidžia kvėpavimo takus ir sukelia įvairias sveikatos problemas. Įkvėpus kietųjų dalelių, pažeidžiamos kvėpavimo takų ląstelės, dėl to alergenai lengviau prasiskverbia į organizmą, sukeliamas ląstelių oksidacinis stresas ir uždegimas.
Kietosios dalelės ypač kenkia nosies ir akių ląstelėms, tačiau gali pasiekti net bronchus ir sukelti kosulį, dusulį – astmos paūmėjimo požymius.
„Alerginė sloga, dar vadinama šienlige ar alerginiu rinitu, nėra tik sezoninis nepatogumas, kuris vargina pavasarį, kai žydi medžiai. Ji gerokai apsunkina alergiškų žmonių gyvenimą. Vargina vandeninga sloga, čiaudulys, apsunkintas kvėpavimas dėl užgulusios nosies, niežti nosį, akis, jos parausta ir ašaroja. Šienligės kamuojamas žmogus tampa irzlus, sutrinka miegas, kamuoja knarkimas, galvos skausmai. Alerginis rinitas netgi trukdo mokytis – įrodyta, jog jo kamuojami vaikai ar jaunuoliai prasčiau išlaiko egzaminus“, – aiškina docentė.
Didelei daliai žmonių šienligė apriboja galimybę mėgautis mėgstamais produktais. Sergantieji negali valgyti obuolių, morkų, trešnių, persikų, nektarinų, lazdynų ar kitų riešutų. Ypač audringa organizmo reakcija pasireiškia į riešutus. Tie, kuriems gresia gyvybei pavojinga anafilaksinė reakcija, visada su savimi turi gydytojo paskirtą adrenalino injektorių, nes alergiški maistui niekada negali būti tikri, kad maiste nebus „paslėptų“ alergenų.
Ar įmanoma išvengti alerginės slogos?
„Visiškai išvengti neįmanoma – juk negalime pakeisti nei savo prigimties, nei aplinkos. Tačiau galima sumažinti organizmo reakciją į alergenus – žiedadulkes, namų dulkes, gyvūnus. Žinant, kas sukelia alerginę reakciją, galima organizmą padaryti mažiau jautrų“, – teigia CD8 Alergijos klinikos alergologė Jūratė Staikūnienė-Kozonis.
Šis gydymo metodas vadinamas alergenų imunoterapija. Daugumai pacientų, kuriems taikomas šis metodas, alergijos simptomai pasireiškia silpniau, jie vartoja mažiau vaistų. Gydymas paprastai pradedamas rudenį.
Žiedadulkių žydėjimo metu negydoma alergija gali sukelti rimtų pasekmių. Todėl būtina laikytis gydytojo nurodyto gydymo režimo ir reguliariai vartoti vaistus. Jei esate alergiškas žiedadulkėms, atminkite, kad didžiausia jų koncentracija ore būna esant sausam, karštam ir vėjuotam orui, o šaltu ir lietingu oru ji sumažėja.
Esant dideliam oro užterštumui, rekomenduojama vengti buvimo lauke, nepatariama vėdinti patalpų. Jei neišvengiamai turite būti lauke, dėvėkite veido kaukę ir akinius nuo saulės. Grįžę namo persirenkite drabužius, kruopščiai nusiplaukite veidą ir rankas. Alergija maistui ypač paūmėja žiedadulkių sezono metu, todėl atidžiai rinkitės maisto produktus.
