Pavasaris žada ilgesnes dienas, saulę ir šiltesnius orus, kurie dažniausiai pakelia nuotaiką, suteikia energijos ir įkvepia aktyvesniam gyvenimui. Tačiau ne visiems pavasaris atneša energijos antplūdį – dalis žmonių jaučia nuovargį, nerimą, dirglumą ir mieguistumą. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė teigia, kad ši nemaloni būsena dažnai susijusi su organizmo nusilpimu per šaltąjį sezoną, ir pataria, kaip pasirūpinti savimi bei įveikti energijos trūkumą.
**Kodėl pavasarį jaučiamės pavargę?**
Vaistininkės A. Krušnienės teigimu, pavasarinis nuovargis dažniausiai nėra susijęs su konkrečiomis ligomis. Tai veikiau organizmo nusilpimas, pasireiškiantis energijos trūkumu, nuovargiu ir mieguistumu dienos metu, silpnumu, prasta nuotaika ir irzlumu. Tai nutinka dėl to, kad pavasarį išryškėja nepriežiūros pasekmės, kurias patyrėme šaltuoju sezonu. Organizme išsenka vitaminų ir mineralų atsargos, o fizinio aktyvumo ir gryno oro trūkumas lemia emocinius iššūkius bei silpnumą.
„Pavasarinis nuovargis – tai natūrali organizmo reakcija į tai, ko nepadarėme. Juk žiema ir ankstyvas pavasaris būna gana tamsūs, lietingi, vėsūs, žmonės įprastai valgo riebiau, rečiau renkasi vaisius ir daržoves, mažiau juda, renkasi sėslesnį laisvalaikį. Tokiu atveju natūraliai susiduriama su raumenų nusilpimu, įvairių būtinų maistinių medžiagų trūkumu. Negana to, žmogaus vidinis laikrodis lėtai prisitaiko prie sezono pokyčių, tokių kaip temperatūrų kaita, kas paveikia kraujagysles ir gali sukelti papildomą stresą organizmui”, – aiškina „Camelia“ vaistininkė.
Ji priduria, kad žiemą organizmas gamina daugiau melatonino, nes didžiąją paros dalį vyrauja tamsa. Pavasarį šio hormono gamyba mažėja, nes ilgėjančios dienos reiškia, kad žmogui jo reikia mažiau. Tačiau organizmui reikia laiko prisitaikyti, todėl galime jausti energijos trūkumą ir mieguistumą jau po pietų.
**Kaip papildyti organizmą vitaminais?**
A. Krušnienė pastebi, kad pavasarį pacientai dažnai skundžiasi vitamino D trūkumu, B grupės vitaminų stygiumi, išaugusiu antioksidantų (vitaminų C ir E) poreikiu ir magnio trūkumu.
Nors daugelis vitaminą D sieja su saulės trūkumu, svarbu nepamiršti, kad jo galima gauti ir su maistu. Vitamino D gausu riebioje žuvyje, kalakutienoje, jautienoje ir kiaušiniuose. Vis dėlto, norint gauti reikiamą dienos normą, ypač tiems, kuriems šio vitamino reikia daugiau, rekomenduojama vartoti ir maisto papildus, nes organizmas vitamino D atsargas greitai išnaudoja kaulų, raumenų stiprinimui ir imuninei apsaugai.
„B grupės vitaminai, ypač B6 ir B12, skatina energijos gamybą, normalizuoja nervų sistemos veiklą, mažina nuovargį ir gerina miegą. Deja, organizmas B grupės vitaminų nekaupia, išskyrus vitaminą B12, todėl, negaunant šių medžiagų su maistu ar maisto papildais, galime patirti nemalonių simptomų. Trūkstant B grupės vitaminų, susiduriame su irzlumu, atminties problemomis, nuovargiu, taip pat galime pastebėti odos bei plaukų pokyčius.
Antioksidantai vitaminai C ir E dažniausiai randami daržovėse ir vaisiuose, kurių šaltuoju metų sezonu suvalgome mažiau. Todėl pavasarį galime jausti nuovargį, susidurti su nemiga, galvos skausmais ar svaigimu, tapti imlesni infekcijoms“, – teigia „Camelia“ vaistininkė.
Pasak jos, pavasarį dažna problema yra ir magnio trūkumas. Suaugusiam žmogui per dieną rekomenduojama gauti 300–400 mg magnio. Tačiau, jei žmogus turi aukštą kraujo spaudimą, serga lėtinėmis ligomis, patiria nuotaikų svyravimus, vartoja alkoholį ar rūko, jam gali reikėti dar daugiau magnio. A. Krušnienė pastebi, kad pavasarį pacientus dažniau vargina mėšlungis, akies voko trūkčiojimas, raumenų silpnumas ir nuovargis, o tai gali būti magnio trūkumo požymiai.
**Subalansuota mityba ir sportas – būtini**
Vaistininkė pabrėžia, kad prieš pradedant vartoti maisto papildus, visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, kad būtų nustatyta tinkama dozė ir išvengta perdozavimo. Kiekvienas organizmas turi skirtingus poreikius. Taip pat svarbu užtikrinti subalansuotą mitybą ir sveiką gyvenimo būdą.
„Rekomenduojama valgyti daugiau lapinių ir ankštinių daržovių, įvairių sėklų ir šviežių vaisių, nepamiršti išgerti pakankamai vandens. Taip pat reikėtų mažinti suvartojamų angliavandenių (saldumynų, kepinių, produktų iš baltų miltų) kiekį, verčiau rinktis įvairią mėsą, žuvį, riešutus.
Būtinas reguliarus fizinis aktyvumas, tinkamas miego režimas ir laikas gryname ore. Norint greitai atgauti jėgas, svarbu sąmoningumas ir pastangos. Įsiklausykite į savo kūną, stebėkite jo siunčiamus signalus ir keiskite gyvenimo įpročius”, – pataria A. Krušnienė.
Ji priduria, kad jei jaučiamas nuovargis, kurio negalite paaiškinti, svarbu kreiptis į gydytoją, kuris padės nustatyti priežastis ir suteiks rekomendacijų, kaip spręsti šią problemą.
