Kauno klinikų gydytoja įspėja: antibiotikai tampa bejėgiais – ką daryti, kai vaistai nebeveikia?
Dar visai neseniai, XX amžiaus pradžioje, infekcinės ligos buvo pagrindinė sergamumo ir mirtingumo priežastis visame pasaulyje. Tuo metu vidutinė gyvenimo trukmė tesiekė 47 metus, o gyvybes masiškai gesino tokios baisios ligos kaip raupai, cholera, difterija, plaučių uždegimas, vidurių šiltinė, dėmėtoji šiltinė, tuberkuliozė, sifilis ir kitos. Situacija kardinaliai pasikeitė, kai buvo atrasti ir pradėti naudoti antibiotikai.
Antibiotikų atsiradimas medicinoje sukėlė tikrą perversmą – mirtingumas nuo infekcinių ligų smarkiai sumažėjo. Šiandien daugelyje šalių pagrindinės mirties priežastys yra širdies ir kraujagyslių ligos bei vėžys, o ne bakterinės infekcijos. Be to, antibiotikai ženkliai prisidėjo prie gyvenimo trukmės pailgėjimo. Tačiau dabar, dėl neatsakingo ir pernelyg dažno antibiotikų vartojimo, susiduriame su vis didesne problema – vaistai tiesiog nebeveikia.
Ligoninėse nebėra kuo gydyti
Visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, stebimas nerimą keliantis reiškinys – atsparumas antibiotikams. Nors iš dalies tai yra natūralus procesas, kurį sukelia bakterijų genų mutacijos, tačiau perteklinis ir netinkamas šių vaistų naudojimas itin paspartina atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą.
LSMU Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė teigia, kad tokios tendencijos kelia didelį susirūpinimą.
Dažniausiai atsparumas antibiotikams išsivysto pacientams, sergantiems sunkiomis onkologinėmis ligomis arba tiems, kuriems atlikta organų transplantacija. Šiems pacientams skiriami imunosupresantai, jie ilgą laiką praleidžia ligoninėse, kur gali užsikrėsti hospitalinėmis infekcijomis, o šios bakterijos yra itin atsparios įvairiems vaistams.
„Būna, pažiūri į tyrimus ir nebežinai, ką daryti. Vis dėlto tokiais atvejais visada ieškome gydymo būdų. Pavyzdžiui, yra antibiotikų, kurie yra registruoti, bet retai naudojami, arba labai ženkliai padidiname antibiotikų dozę. Lietuvoje gal dar nesu mačiusi tokio paciento, bet iš užsienio kolegų esu mačiusi beviltiškas antibiotikogramas, kai viskam yra atsparumas ir nebeaišku, kaip dar padėti“, – pasakojo S. Stankevičiūtė.
Gydytoja pastebi, kad neretai tenka susidurti ir su pacientais, kurie neserga onkologinėmis ligomis, tačiau paskirti antibiotikai jiems visiškai neveikia.
„Tikrai pasitaiko ir tarp mūsų pacientų, kai paskiriame antibiotikus, ir jie neveikia. Tai gali būti ir visuomenėje įgyta infekcija, pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar šlapimo takų infekcija. Skiri antibiotiką, kuris tikrai turėtų veikti, o jis neveikia. Kai išauginame bakteriją, paaiškėja, kad net visuomenėje įgyta bakterija jau yra atspari. Tada reikia ieškoti mokslu ir klinikine praktika pagrįstų būdų, kaip atrasti antibiotiką, kuris veikia“, – sakė gydytoja.
Nusipirko turguje ir gydėsi pats, o vėliau vaistai nebeveikė
Gydytoja prisiminė atvejį su pacientu, kurį buvo itin sunku išgydyti, o vėliau paaiškėjo to priežastis.
„Turėjau pacientą, kuris sirgo sunkiu plaučių uždegimu, gydėme jį ligoninėje. Jau po to, kai pagaliau radome, kaip jį išgydyti, jis papasakojo, kad prieš atvykdamas pas gydytojus užsiėmė savigyda – pirko antibiotikus turguje, kurie buvo pagaminti Rusijoje. Tada pasidarė aišku, kodėl mūsų paskirti vaistai neveikė. Esu turėjusi ir moterų pacienčių, kurios pačios gydėsi šlapimo takų infekciją arba bakterinę vaginozę. Jos vartojo likusius senesnius antibiotikus, o kai pateko į gydymo įstaigą, paaiškėjo, kad išsivystė atsparumas“, – pasakojo S. Stankevičiūtė.
Kai kurios moterų infekcijos, tokios kaip bakterinė vaginozė ar grybelio sukelta infekcija, yra linkusios kartotis, todėl antibiotikus šioms moterims tenka vartoti dažnai. Gydytojos buvo paklausta, ar dėl pasikartojančių infekcijų nekyla rizika išsivystyti atsparumui, net jei vaistai vartojami pagal rekomendacijas.
Pasak gydytojos, jei antibiotikai skiriami pagal nurodomas gaires, tikimybė, kad išsivystys atsparumas, yra mažesnė nei nesilaikant gydytojų rekomendacijų. Vis dėlto minėtos infekcijos yra tikrai sudėtingos, todėl jas išgydyti nėra lengva.
„Apskritai pienligei ir bakterinei vaginozei visame pasaulyje ieškoma naujų vaistų. Net Lietuvoje yra startuolis, kuriantis naują priemonę gydymui, nes tai labai sudėtinga būklė ir iki galo medicina nesupranta, kodėl ji tokia kompleksiška. Ir hormoninė moters būklė prisideda, ir gal net yra tam tikras genotipas, kai dėl baltymų ir cukrų makštyje ši liga labiau puola vienas, o ne kitas moteris. Pasaulyje šiai ligai gydyti yra netgi taikoma makšties mikrobiotos transplantacija“, – apie sunkiai antibiotikų veikiamas infekcijas pasakojo S. Stankevičiūtė.
Kaip išsivysto atsparumas antibiotikams?
Gydytoja pastebi, kad visuomenei labai sunku suprasti, jog antibiotikai negydo visų ligų ir yra skirti tik bakterijoms, nes visas procesas yra nematomas. Todėl pacientai ne visada tiki gydytojais, kai sakoma, kad antibiotikais negalima piktnaudžiauti. Tam, kad būtų paprasčiau suprasti, gydytoja paaiškino, kaip veikia antibiotikai.
„Įsivaizduokite, yra bakterijos, kurios gyvena žmogaus organizme ir sukėlė kažkokią infekciją, pavyzdžiui, šlapimo pūslės uždegimą. Antibiotikai vartojami tam, kad nužudytume infekciją sukėlusias bakterijas. Vienos yra labiau jautrios antibiotikams, ir jas vaistai nužudys greičiau, kitos mažiau jautrios, bet jei duosime pakankamą dozę, jas irgi pavyks nužudyti.
Problema atsiranda tada, kai antibiotikai nesuvartojami iki galo. Tada nužudome tik jautrias bakterijas, o kitos pasimoko, kokia yra vaisto struktūra, ir įgauna žinių, kaip vaistą sunaikinti“, – aiškino S. Stankevičiūtė.
Kitas bakterijų atsparumo ugdymo būdas yra neracionalus antibiotikų vartojimas, kai jie geriami nepaskyrus gydytojui ir tada, kai šio vaisto visai nereikia. Pavyzdžiui, susirgus peršalimu, kurį sukelia virusai, o ne bakterijos.
„Mūsų visų kvėpavimo takuose gyvena įvairios bakterijos, tačiau ne visada jos sukelia ligas. Peršalimą sukelia virusai, o geriant antibiotikus, kai to nereikia, pamokome jau esančias, bet infekcijos nesukėlusias bakterijas, kokie būna vaistai, ir jos tampa atsparios. Todėl negalima naudoti antibiotikų, kai jų nereikia, nes nebus jokios naudos, tik žala“, – kalbėjo gydytoja.
Toks pat blogas procesas vyksta ir tada, kai geriama mažesnė antibiotikų dozė nei nurodyta. Užsikrėsti antibiotikams atspariomis bakterijomis galima ir dar vienu keliu – jau minėtose ligoninėse hospitalinėmis infekcijomis ir visuomenėje nuo kitų žmonių.
„Patenkame į užburtą ratą – neracionaliai vartojant antibiotikus, jiems išsivysto atsparumas, tada reikia gydyti rimtesniais, platesnio spektro antibiotikais, po kurio laiko ir šie nebepadeda. Visos sveikatos organizacijos ir sveikatos specialistai kartoja, koks pavojingas reiškinys yra atsparumas antibiotikams, bet ši problema niekur nedings ir tik didės“, – pokalbį apibendrino gydytoja S. Stankevičiūtė.
