Psichikos sveikatos duomenų integravimas į „E. sveikatą“ – svarbus žingsnis į žmogaus orumą ir paslaugų kokybę gerbiančią sistemą
Lietuvoje psichikos sveikatos paslaugų prieinamumas ir kokybė vis dar kelia daug klausimų tiek specialistams, tiek pacientams. Tačiau vienas iš svarbiausių pastarųjų metų pokyčių šioje srityje – psichikos sveikatos duomenų įtraukimas į „E. sveikatos“ sistemą – žada realius, apčiuopiamus pokyčius tiek paslaugų teikėjams, tiek žmonėms, ieškantiems pagalbos. Šis sprendimas, kuris ilgą laiką buvo planuojamas ir aptarinėjamas, pagaliau įgyvendinamas – pirmieji posistemės bandymai jau vyksta, o visuotinis jos paleidimas numatomas dar šiais metais.
Nors dar nuo 2018 m. buvo teisiškai nustatyta, kad psichikos sveikatos paslaugų informacija turi būti kaupiama elektroniniu formatu, iki šiol tai realiai nevyko dėl techninių kliūčių. Šiandien pagaliau turime veikiančią sistemą, kuri leis centralizuotai ir saugiai kaupti tokius svarbius duomenis kaip diagnozės, gydymo planai, konsultacijų rezultatai, stebėjimų išvados, paskirti vaistai, rizikos veiksniai ir kita svarbi informacija.
Šis sprendimas yra daug daugiau nei tik administracinė naujovė. Duomenų integracija į „E. sveikatą“ reiškia, kad pacientas galės tikėtis vientisesnio ir nuoseklesnio gydymo – nesvarbu, ar jis lankosi toje pačioje įstaigoje, ar pas kitą specialistą, jo gydymo istorija bus aiškiai matoma. Tai padės išvengti vaistų dubliavimosi, netikslių sprendimų ar nereikalingo informacijos kartojimo. Tokiu būdu stiprinamas ir pasitikėjimas gydymo sistema, nes žmogus jaučiasi matomas visame gydymo procese.
Tačiau psichikos sveikatos duomenys – ypač jautri informacija. Todėl ypatingas dėmesys skirtas duomenų apsaugai: jie bus pasiekiami tik tiems specialistams, kuriems to reikia tiesiogiai dėl darbo. Psichiatrai turės pilną prieigą, šeimos gydytojai – tik tiek, kiek būtina (diagnozė, gydymo faktai, esminiai rizikos veiksniai), tačiau detalūs pokalbiai ar konsultacijų turinys jiems nebus rodomi. Pacientas galės matyti, kas ir kada peržiūrėjo jo informaciją – tai skaidrumo garantas.
Dar viena svarbi detalė – žmonės nepraranda galimybės gauti anoniminę pagalbą. Kaip ir iki šiol, veiks galimybė pasikonsultuoti internetu, per emocinės gerovės platformas, naudojant unikalų kodą be asmens duomenų. Tai itin aktualu tiems, kurie dar jaučia baimę kreiptis atvirai – ypač kalbant apie depresiją, nerimo sutrikimus, valgymo problemas ar santykių sunkumus.
Šis technologinis pokytis yra tik viena iš platesnio masto reformos dalių. Sveikatos apsaugos ministerija kartu plečia ir emocinės sveikatos paslaugų spektrą. Vis daugiau savivaldybių visuomenės sveikatos biurų siūlo nemokamas psichologo konsultacijas – kartais net iki 6 seansų. Pradedamos teikti grupinės konsultacijos, įtraukiamos savitarpio pagalbos grupės, o nuo liepos 1 d. pirminio lygio psichikos sveikatos centruose pradės dirbti atvejo vadybininkai – specialistai, kurie padės žmogui nepasimesti tarp skirtingų paslaugų teikėjų ir gydymo grandžių.
Nepamirštamas ir visuomenės švietimas. Stigma, vis dar apgaubianti psichikos sveikatą, aktyviai mažinama per socialines kampanijas – „Žvelk giliau“ yra vienas iš pavyzdžių, kaip skatinama kalbėti apie emocinę savijautą be gėdos. Taip pat peržiūrėti ir tam tikri teisės aktai – kai kurie psichikos sutrikimai nebėra kliūtis vairuoti, dirbti atsakingose pareigose ar turėti ginklą.
Tai – kompleksinis požiūris. Tikroji sveikata apima ne tik kūną, bet ir sielą. O tokie sprendimai, kaip šis psichikos sveikatos duomenų integravimas į „E. sveikatą“, rodo, kad valstybė žengia į brandesnę, humaniškesnę sveikatos priežiūros viziją. Tokia sistema ne tik palengvina specialistų darbą, bet ir gerbia kiekvieno mūsų teisę į orų, saugų ir kokybišką gydymą.
