Ar užsitęsusi sloga visada reiškia tik peršalimą, ar tai gali būti alergija namų dulkėms? Šaltuoju metų laiku sloga yra dažnas reiškinys, ypač kaip peršalimo simptomas. Tačiau kai kuriems žmonėms sloga trunka savaites ar net ilgiau, nuolatinis nosies užgulimas, čiaudulys ir akių ašarojimas trukdo kasdieniam gyvenimui, darbui ir mokslams. Apsunkintas kvėpavimas per nosį gali apsunkinti užmigimą. Šie simptomai dažnai rodo alergiją namų dulkėms, kuri ypač paaštrėja rudenį ir žiemą, kai daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose ir rečiau vėdiname kambarius.
Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Rūta Kovaliovienė ir medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė-Kozonis iš „CD8 alergijos klinikos” paaiškina, kada įtarti alergiją namų dulkėms ir kaip ją gydyti. Lietuvoje pagrindiniai alergenai, sukeliantys alerginę slogą ir astmą, yra dvi namų dulkių erkių rūšys. Šios erkės yra labai mažos, nematomos plika akimi ir mėgsta būti šalia žmonių, nes maitinasi jų odos pleiskanomis. Jų gausu senose pagalvėse, čiužiniuose, foteliuose, kilimuose, tarp knygų, drabužių ir netgi vaikų žaisluose.
Jei nuolat jaučiate nosies užgulimą, vandeningas išskyras, čiaudulį ir akių perštėjimą būdami namuose, galite įtarti alergiją. Alergiški žmonės dažniau serga virusinėmis infekcijomis, o jų peršalimo sloga trunka ilgiau, kartu paūmėja kosulys ir sunkumas krūtinėje, kurie yra astmos simptomai. Užsitęsusi alerginė sloga gali sukelti miego sutrikimus, sumažinti darbingumą, sukelti galvos skausmus, susilpninti uoslę ir skonį, užgulti ausis bei padidinti sinusito ir ausų uždegimo riziką.
Dėl nosies užgulimo alergiški asmenys naktimis pradeda knarkti, o vaikams nuolatinis kvėpavimas per burną sukelia ankstyvą dantų kariesą, blogina dantų sąkandį ir netgi gali pakeisti veido formą. Alergiškiems vaikams ryklėje gali padidėti limfinio audinio sankaupos – adenoidai ir tonzilės, dėl to kvėpavimas per burną tampa dar sunkesnis, vaikai dažniau serga peršalimo ligomis ir blogėja klausa. Net chirurginis šių išvešėjimų pašalinimas nepadeda, jei neatpažįstama ir negydoma alergija.
Alergiją namų dulkių erkėms gali patvirtinti gydytojas alergologas, atsižvelgdamas į įtariamus simptomus ir atlikęs alerginius odos mėginius arba kraujo tyrimus. Jei jums diagnozuotas alerginis rinitas, kurį sukelia namų dulkių erkės, pirmiausia reikėtų pasirūpinti aplinkos kontrole namuose, sumažinant dulkių židinius, kuriuose veisiasi erkės.
Tolesnis gydymo etapas – medikamentai. Atsižvelgiant į simptomus, gali būti skiriami uždegimą mažinantys purškalai į nosį ir tabletės nuo alergijos. Tačiau veiksmingiausias gydymo būdas yra alergenų specifinė imunoterapija, taikoma jau daugiau nei šimtą metų. Šis gydymo metodas taikomas ir „CD8 alergijos klinikoje” Kaune.
Tai individualus, kiekvienam pacientui pritaikytas, įrodymais pagrįstas ir klinikinėje praktikoje plačiai naudojamas gydymas, trunkantis nuo 3 iki 5 metų, kuris sumažina alergiją, o ne tik jos simptomus. Imunoterapija suaktyvina imuninį atsaką reguliuojančias ląsteles, kurios alergiškiems asmenims būna „miegančioje” būsenoje. Gydymas gali būti skiriamas vaikams nuo penkerių metų amžiaus ir suaugusiems pacientams.
Galimos dvi gydymo formos – poliežuvinė ir poodinė. Pirmuoju atveju procesas vyksta namuose, antruoju – vaistas leidžiamas po oda klinikoje, prižiūrint gydytojui. Baigus gydymą, rekomenduojama daryti pertrauką, nes imunoterapijos poveikis išlieka ilgiau nei dešimt metų, jaučiami labai silpni ligos simptomai, kuriems malšinti nereikia vaistų arba užtenka labai mažų dozių.
Siekdami geriausių rezultatų, svarbu bendradarbiauti su gydytoju, nes alerginė sloga yra lėtinė liga, kuri negydoma gali progresuoti ir sukelti komplikacijų. Jei turite klausimų dėl savo sveikatos, visada rekomenduojame pasikonsultuoti su specialistais.
