Kauno klinikų pacientas Ramūnas patyrė infarktą, tačiau sūnaus Vytauto dėka, kuris neseniai išmoko pradinio gaivinimo veiksmų, vyras liko gyvas. Grįžęs namo Ramūnas pajuto skausmą krūtinėje ir netrukus prarado sąmonę. Sūnus nedelsdamas ėmėsi gaivinimo veiksmų ir iškvietė greitąją pagalbą.
„Esu be galo dėkingas savo sūnui, nes jis man išgelbėjo gyvybę. Žmona man pasakojo, kad Vytautas, pamatęs mane be sąmonės, nepasimetė, o veikė greitai ir užtikrintai“, – teigė Ramūnas.
Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė profesorė Olivija Dobilienė pabrėžia, kad ištikus infarktui, kiekviena minutė yra gyvybiškai svarbi. Laiku suteiktas pradinis gaivinimas gali išgelbėti žmogaus gyvybę.
„Kai žmogui sustoja širdis, pradinis gaivinimas yra itin svarbus, nes turime tik penkias minutes, kol prasideda negrįžtami smegenų pažeidimai. Krūtinės ląstos paspaudimai tinkamu dažniu ir gyliu užtikrina kraujo apytaką ir palaiko gyvybines funkcijas, ypač smegenų aprūpinimą krauju“, – aiškino kardiologė.
Ramūnas iš Raseinių ligoninės buvo atvežtas į Kauno klinikas, kur jam atlikta vainikinių arterijų angiografija. Tyrimas parodė, kad priekinė vainikinė arterija buvo visiškai užsikimšusi trombu. Gydytojai sėkmingai atvėrė arteriją ir įdėjo stentą – specialų įtaisą, kuris palaiko arterijos spindį.
„Paciento širdies raumens pažeidimas buvo nedidelis ir tikimės, kad grįžtamas, nes vainikinė arterija buvo atverta labai greitai. Už tai jis turi būti dėkingas savo artimiesiems, kurie nedelsdami pradėjo gaivinimą, iškvietė greitąją pagalbą ir vykdė dispečerio nurodymus iki atvykstant medikams“, – sakė profesorė Dobilienė.
Gydytoja įspėja, kad jei jaučiate maudžiantį skausmą krūtinėje, kuris nepraeina ilgiau nei 20 minučių, ypač jei skausmas plinta į krūtinkaulį ar kairę pusę, jaučiate šaltą prakaitą, dusulį, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
„Nereikia laukti, kentėti ir tikėtis, kad viskas praeis savaime. Miokardo infarktą galima greitai diagnozuoti – atvykusi greitoji pagalba užregistruoja elektrokardiogramą, kuri parodo pirmuosius infarkto požymius. Kartais diagnozei patvirtinti atliekamas kraujo tyrimas, kuris nustato troponinų kiekį, rodantį širdies raumens pažeidimą“, – aiškino profesorė.
Ji pasidalijo ir liūdnesnėmis istorijomis, kai pacientai per ilgai delsė kreiptis į medikus. Vienam 55 metų vyrui, kuris beveik savaitę kentė krūtinės skausmus namuose, gyvybės išgelbėti nepavyko.
„Šio paciento vainikinė arterija buvo užsikimšusi ilgiau nei penkias dienas, todėl dalis širdies raumens negrįžtamai žuvo. Tokiais atvejais kraujagyslės atvėrimas ir stento implantavimas jau nebeveiksmingi. Pacientas mirė dėl gyvybei pavojingų širdies ritmo sutrikimų“, – teigė profesorė Dobilienė.
„Kitas pacientas keturias dienas kentė krūtinės skausmus ir į gydytojus kreipėsi tik tada, kai išsivystė miokardo infarkto komplikacijos – sutriko širdies ritmas, išsivystė širdiplėvės uždegimas“, – pasakojo kardiologė.
Profesorės teigimu, šio paciento gyvenimo kokybė ateityje bus prastesnė nei Ramūno, kuris laiku kreipėsi į medikus.
„Pacientams, uždelsusiems kreiptis pagalbos, miokardo infarkto gydymas dažnai būna neveiksmingas, nes priemonės, skirtos atverti kraujagyslę, neduoda gero rezultato, nes dalis širdies raumens jau būna negrįžtamai žuvusi. Ramūno atveju, laiku suteikus pagalbą, pavyko išgelbėti ne tik gyvybę, bet ir širdies raumenį“, – pabrėžė profesorė Dobilienė.
Anot jos, miokardo infarkto klasterių sistema, veikianti penkiuose Lietuvos miestuose, užtikrina pagalbą visą parą, septynias dienas per savaitę. Lietuva nėra didelė šalis, todėl iš daugelio regionų centrą galima greitai pasiekti.
Per 2024 metus į Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyrių atvyko daugiau nei 1500 pacientų, kuriems diagnozuotas miokardo infarktas. Gydytoja primena, kad miokardo infarktas yra pavojinga liga, nes net ir mažas širdies pažeidimas gali sukelti gyvybei grėsmingas širdies aritmijas ar staigią mirtį. Pajutus pirmuosius simptomus, būtina kviesti greitąją pagalbą ir vykti į gydymo įstaigą.
