**Sūnaus budrumas išgelbėjo tėvo gyvybę: klinikinės mirties metu atliko gaivinimą**
21 metų Matas pasakoja apie lemtingą rytą, kai pusryčiaudamas išgirdo mamos šauksmą. Prieš išvykdama į darbą, ji užsuko į kambarį pasitikrinti, kaip jaučiasi Mato tėtis, Arūnas. Deja, vyras jau nekvėpavo. Medikai teigia, kad tokia kritinė būklė dažniausiai ištinka staiga sutrikus kraujotakai, kai sustoja širdis, arba rečiau – dėl pirminio kvėpavimo išnykimo.
„Iš karto pribėgęs patikrinau pulsą ant kaklo ir riešo – nei pulso, nei kvėpavimo nebuvo. Nelaukdami nė sekundės su mama iškėlėme tėtį iš lovos, ir aš nedelsdamas pradėjau daryti krūtinės ląstos paspaudimus, o draugė tuo metu skambino į greitąją pagalbą“, – prisimena Matas. „Tokiose ekstremaliose situacijose svarbiausia nepanikuoti, išlikti ramiam ir daryti viską, ką gali. Manau, man pavyko tai padaryti.“
Matas studijuoja mediciną Lietuvos sveikatos mokslų universitete, todėl džiaugiasi, kad pirmosios pagalbos įgūdžiai jam puikiai įgudę, ir jis galėjo tinkamai sureaguoti į nelaimę.
Paaiškėjo, kad Arūnui įvyko pavojingas širdies ritmo sutrikimas – skilvelių virpėjimas, dėl kurio širdis nustojo efektyviai pumpuoti kraują. Šeimos narių atliktas gaivinimas buvo gyvybiškai svarbus, o atvykę greitosios medicinos pagalbos specialistai tęsė specializuotą gaivinimą – atliko elektrinę širdies defibriliaciją, kuri atstatė normalų širdies ritmą.
„Kai pacientas buvo atvežtas į ligoninę, jam buvo užtikrintos pagrindinės gyvybinės funkcijos ir atlikti išsamūs tyrimai siekiant nustatyti staigios mirties priežastį. Tyrimų rezultatai parodė, kad nėra jokių struktūrinių širdies pakitimų ar aiškios širdies sustojimo priežasties, todėl Arūnui buvo implantuotas specialus širdies prietaisas – kardioverteris defibriliatorius (IKD), skirtas antrinei staigios mirties prevencijai“, – aiškina Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovė prof. dr. Giedrė Bakšytė.
Gydytojas kardiologas prof. dr. Vytautas Zabiela, atlikęs defibriliatoriaus implantaciją, pabrėžia, kad net ir vartojant vaistus, staigios mirties rizika išlieka didelė. Todėl prasidėjus pavojingam širdies ritmui, IKD apsaugo nuo klinikinės mirties.
„IKD nuolat stebi širdies ritmą ir, aptikęs tam tikrą aukšto dažnio skilvelių ritmo sutrikimą, siunčia elektros impulsą, kuris nutraukia grėsmingą aritmiją ir atkuria normalų sinusinį ritmą, tokiu būdu išgelbėdamas gyvybę“, – paaiškina gydytojas. Jis priduria, kad nutraukiant pavojingą ritmą, pacientas gali jausti nemalonų pojūtį krūtinės srityje, tačiau kai kuriais atvejais nieko nejaučia.
Profesorė G. Bakšytė atkreipia dėmesį, kad dažniausia klinikinės mirties priežastis yra skilvelių virpėjimas, kai širdies raumuo neefektyviai susitraukinėja ir nebegali išstumti kraujo.
„Išeminė širdies liga, pavyzdžiui, ūminis miokardo infarktas, struktūrinės širdies ligos ir širdies raumens uždegimas yra dažniausios kraujotakos nutrūkimo priežastys. Kai kurie pacientai gali jausti tokius simptomus kaip galvos svaigimas ir alpimas, krūtinės skausmas, širdies plakimas, dusulys, šaltas prakaitas ir silpnumas, tačiau dažnai tai įvyksta netikėtai“, – teigia prof. dr. G. Bakšytė.
Šiandien Arūnas dėkoja medicinos personalui už suteiktą pagalbą, o Matas – mamai ir draugei, kurios gaivinimo metu išliko ramios ir buvo pasirengusios padėti.
Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje kasmet atliekama apie 100 kardioverterio defibriliatoriaus implantacijų. Tai yra viena iš priemonių, galinčių išgelbėti gyvybę sutrikus širdies ritmui. Tačiau itin svarbus vaidmuo tenka ir pradiniam gaivinimui – gyvybiškai svarbiems veiksmams, kuriuos laiku atlikus galima išgelbėti žmogaus gyvybę.
