Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pripažįsta, kad nors dauguma Lietuvos sveikatos įstaigų turi parengtus planus veiksmams karo atveju, realus pasirengimas nėra pakankamas. Ministrė Seimo konservatorių frakcijoje teigė, kad nors popieriuje apie 80 proc. įstaigų turi planus, kaip veikti tris dienas, pačios įstaigos jaučiasi nepasirengusios.
Šiuo metu svarstomi du alternatyvūs sveikatos įstaigų veiklos karo sąlygomis scenarijai – pasirengimas trims arba dešimčiai dienų. Pasak M. Jakubauskienės, dešimties dienų laikotarpis derinamas su Krašto apsaugos ministerija, numatant, kad tiek galėtų trukti aktyvių kovos veiksmų fazė. Preliminariais skaičiavimais, norint užtikrinti pagrindinį sveikatos įstaigų pasirengimą trims dienoms – vandens gręžinius, kuro talpyklas, ryšio priemones ir maistą – reikėtų apie 100 mln. eurų.
Ministrės teigimu, prioritetas šiuo metu yra medikų mokymai. Planuojama, kad gydymo įstaigos regionuose ir didžiosiose ligoninėse formuots gydytojų grupes, kurios bus siunčiamos į Ukrainą susipažinti su karo lauko medicina ir gydyti sužeistų karių. Iš turimo 1 mln. eurų finansavimo šiemet planuojama apmokyti 6 tūkst. sveikatos sistemos darbuotojų darbui karo sąlygomis. Taip pat, nedidelis skaičius medikų, kurie specializuojasi traumų srityje, taip pat bus siunčiami į Ukrainą, kad įgytų specifinių kompetencijų.
Pernai atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė sveikatos priežiūros specialistų jaučiasi nepasiruošę teikti pagalbą karo sąlygomis, o visuomenės apklausos duomenys rodo, kad maždaug pusė šalies gyventojų nepasitiki medikų įgūdžiais ekstremaliose situacijose.
