Kauno klinikose įvyko jaudinanti ir įkvepianti istorija: tėvas padovanojo savo inkstą vos trejų metų sūnui Matui, išgelbėdamas jam gyvybę. Ši sėkminga inksto transplantacija ne tik suteikė vilties šeimai, bet ir tapo reikšmingu įvykiu Lietuvos medicinos istorijoje. Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų nefrologė dr. Diana Dobilienė pabrėžė, kad Matas yra pirmasis toks jaunas pacientas Lietuvoje, kuriam atlikta inksto transplantacija iš gyvo donoro. Pasak jos, ši istorija yra svarbus žingsnis į priekį inkstų transplantacijos srityje visoje šalyje.
Dar būdamas įsčiose, Matas susidūrė su sveikatos problemomis. Jam buvo diagnozuota įgimta inkstų patologija, pasireiškianti didele šlapimo pūsle ir išsiplėtusiu šlapimtakiu. Gimus berniukui, paaiškėjo, kad abu jo inkstai yra nepakankamai išsivystę ir labai maži. Netrukus po gimimo sutriko ir inkstų funkcija. Gydytoja D. Dobilienė teigė, kad nuo to momento Matui reikėjo nuolatinės medikamentinės inkstų pakaitinės terapijos. Ji taip pat pagyrė berniuko tėvus už jų atsidavimą ir supratimą, nes jie visada laiku ir tiksliai suleisdavo jam reikiamus vaistus.
2023 m. vasaros pradžioje, kai Matui buvo dveji su puse metų, jis susirgo inkstų uždegimu. Ši liga galutinai pažeidė jo inkstus. Tuo metu berniukas buvo labai mažas, o jo kraujagyslės – siauros, todėl suaugusio žmogaus inksto persodinimas dar nebuvo įmanomas. Kauno klinikų pranešime žiniasklaidai teigiama, kad Matas pradėtas ruošti kitam inkstų terapijos būdui – peritoninėms dializėms, tačiau jų neprireikė.
Gydytojai pagerino berniuko mitybą, įtraukdami daugiau baltyminės kilmės maisto papildų be kalio. Tai padėjo jam pasijusti geriau, pagerėjo medžiagų apykaita ir laikinai pagerėjo inkstų funkcija. Gydytoja vaikų nefrologė aiškino, kad tokia situacija leido gydyti vaiką be pakaitinės inkstų terapijos. Vis dėlto, po pusmečio inkstų funkcijos rezervas išseko.
Matas buvo įtrauktas į laukiančiųjų inkstų transplantacijos iš gyvo donoro sąrašą. Tuo pat metu Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytoja nefrologė dr. Sondra Kybartienė-Mačiulaitė pradėjo tėvų ištyrimą, siekdama nustatyti, ar jie galėtų būti potencialūs donorai. Multidisciplininio konsiliumo metu nuspręsta, kad tinkamiausias būdas Matui pasveikti yra inksto transplantacija iš gyvo donoro, vengiant kitų pakaitinės inkstų terapijos būdų. Tėvai sutiko su konsiliumo išvadomis, o tėtis Edgaras pasirodė tinkamas organo donoras savo sūnui.
Mato mama Viktorija prisipažino, kad žinia apie būtinybę atlikti inkstų transplantaciją buvo sunkiai priimta. „Nors ir žinojome, kad kažkada prireiks transplantacijos, bet šią informaciją vis tiek buvo sunkoka pripažinti – visada tikiesi, kad ta diena ateis daug vėliau. Dėl donorystės kartu su vyru nedvejojome ir abu tyrėmės dėl galimybės tapti organo donorais sūnui“, – sakė Viktorija.
Edgaras, sutikęs paaukoti inkstą savo sūnui, teigė, kad nejautė jokios baimės. Atvirkščiai, jis labai laukė operacijos dienos ir į operacinę atvyko su šypsena. „Žinoma, neramino faktas, kad sūnus yra pirmasis, kuriam tokio amžiaus atliekama inksto transplantacija gyvosios donorystės metu, tačiau pasitikėjau mūsų gydytojų profesionalumu ir tikėjau, kad viskas bus gerai“, – kalbėjo Mato tėtis.
Operacijos metu gydytojai vaikų chirurgai, urologai, kraujagyslių chirurgai ir anesteziologai-reanimatologai susidūrė su įvairiais iššūkiais, kuriuos sėkmingai įveikė. Doc. Artūras Kilda, Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos Vaikų urologijos sektoriaus vadovas, paaiškino, kad operacijos metu berniukui buvo pašalintas neveikiantis inkstas ir sukurta vieta donoriniam organui pilvo ertmėje. Tai buvo būtina, nes vaiko pilvo ertmė yra maža, o suaugusio žmogaus inkstas – didelis.
Kol Matas buvo ruošiamas transplantacijai, gretimoje operacinėje iš jo tėčio Edgaro laparoskopiniu būdu buvo paimamas donorinis inkstas. Prof. Mindaugas Jievaltas, Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas, teigė, kad gyvosios donorystės atveju inkstas stengiamasi išimti taip, kad būtų galima iškart eiti į kitą operacinę ir jį transplantuoti. Šiuo atveju nuo inksto išėmimo iš tėčio iki įdėjimo sūnui užtruko apie 15 minučių. Profesorius pabrėžė, kad vienas iš gyvosios donorystės privalumų yra galimybė tinkamai pasiruošti, suburti reikalingą specialistų komandą ir maksimaliai saugiai atlikti operaciją.
Gydytojai taip pat ruošėsi kraujagyslių spindžių neatitikimui. Operacijoje dalyvavo kraujagyslių chirurgas, kurio užduotis buvo parinkti tinkamiausią arterijos ir venos vietą Matuko pilvo ertmėje ir greitai jas prisiūti. Doc. Linas Velička, Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas, teigė, kad papildomų sunkumų kelia anatominiai neatitikimai: tėčio inkstas yra didelis, o vaiko kraujagyslės ir šlapimtakis – žymiai siauresni. Jungtys sujungiamos labai plonais siūlais, naudojant optinį padidinimą. Pasak docento, vaiko kraujagyslės yra plonos, todėl operuoti reikia ypatingai atsargiai.
Operacija praėjo sėkmingai. Po gyvosios donorystės persodinti inkstai greičiau prigyja, stebimi geresni rezultatai. Po operacijos berniukas vartos imunitetą slopinančius vaistus tol, kol funkcionuos persodintas inkstas. Gydytoja vaikų nefrologė paaiškino, kad Matas yra labai atsakingas ir brandus, todėl vaistus kapsulėmis ar tabletėmis išgeria jų nekramtydamas. Šiuo metu berniukas jaučiasi puikiai ir gali gyventi įprastą trejų metų vaiko gyvenimą.
Vaiko paruošimas inksto transplantacijai yra ilgas ir kruopštus komandinio darbo procesas. Jame dalyvauja ne tik kompetentingi ir profesionalūs specialistai – gydytojai nefrologai, urologai, vaikų ir kraujagyslių chirurgai, anesteziologai-reanimatologai, slaugytojai, Laboratorinės medicinos klinikos specialistai, atliekantys imunologinius tyrimus, bet ir patys tėvai kartu su vaiku. Dr. D. Dobilienė teigė, kad jei vaikas psichologiškai neparuoštas pooperaciniams iššūkiams ir nesukurtas stiprus ryšys, jis gali protestuoti, atsisakyti gerti imunitetą slopinančius vaistus, o tai gali sukelti persodinto inksto atmetimą. Gydytojai pasitikėjo tėvais ir jų tinkama priežiūra – tai patvirtina geri potransplantaciniai rezultatai.
Mato tėvai dėkojo gydytojai vaikų nefrologei dr. D. Dobilienei ir visai transplantacijoje dalyvavusiai komandai už jų profesionalumą, kuris suteikė Matui galimybę pilnavertiškai mėgautis gyvenimu.
Dr. D. Dobilienė nori padrąsinti tėvus ir artimiausius giminaičius, kurių vaikai serga lėtinės inkstų ligos 4-5 stadija, sutikti dovanoti inkstą savo vaikui, jei tik nėra kontraindikacijų. Ji tikisi, kad Mato gydymo istorija taps pavyzdžiu ir padrąsinimu kitiems potencialiems donorams.
Pirmoji inksto transplantacija vaikui Kauno klinikose buvo atlikta prieš 20 metų. Per šį laikotarpį daugiadalykės komandos profesionalumas ir sukauptos žinios leido Kauno klinikoms pasiekti išskirtinių rezultatų transplantologijos srityje, gelbstint pacientų gyvybes. Iš viso čia atlikta 20 kadaverinių (iš mirusio donoro) inkstų transplantacijų nepilnamečiams pacientams. Šiuo metu Lietuvoje inksto transplantacijos laukia trys vaikai.
