Po ilgo laiko, kai žiema buvo be sniego, pagaliau sulaukėme gausaus snygio, o tai reiškia, kad daugelis griebėsi kastuvų ir ėmėsi darbo. Tačiau kartu su sniegu padaugėjo ir traumų – raiščių patempimų, išnirimų ir kitų galūnių sužalojimų. Gydytojai teigia, kad sniego kasimas gali būti puiki fizinė veikla, bet tik tuo atveju, jei tai daroma atsakingai ir apdairiai, ypač tiems, kurie nėra įpratę prie reguliaraus fizinio krūvio.
Draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Viktorija Katilienė atkreipia dėmesį, kad dažniausios traumos, patiriamos kasant sniegą, yra susijusios su kaulais, sąnariais ir minkštaisiais audiniais. Po švenčių, kai žmonės daugiau laiko praleido namuose, fizinis aktyvumas sumažėjo, o staiga prisnigus teko imtis sunkaus darbo. Dėl to padažnėja įvairių susižalojimų, ypač sausgyslių, raiščių ir raumenų patempimų bei plyšimų.
Remiantis draudimo bendrovės duomenimis, dažnai pasitaiko nugaros traumų, rankų raiščių ir raumenų patempimų dėl neatsargaus sniego kasimo. V. Katilienė įspėja, kad norint nusikasti sniegą nuo stogų, būtina laikytis visų saugos priemonių. Nuo plokščių stogų sniegą galima nusikasti patiems, tačiau valant šlaitinius stogus reikia būti itin atsargiems. Jei nesate tikri, kaip tai padaryti saugiai, geriau kreipkitės į profesionalus, nes kritimas nuo stogo gali baigtis kur kas rimtesnėmis traumomis nei tik patempimas.
Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja” gydytojas ortopedas traumatologas Vaidotas Stirbys teigia, kad sniego kasimas savaime nėra žalingas, jei į tai žiūrima kaip į sportą. Prieš bet kokią fizinę veiklą, įskaitant sniego kasimą, būtina apšilti, neskubėti, palaipsniui didinti krūvį, daryti pertraukas ir nepervargti.
Gydytojas pabrėžia, kad skubotas ir neatsargus sniego kasimas gali sukelti įvairias traumas. Svarbu vengti raiščių ir raumenų patempimų, o vėjuotu oru – peršalimo. Drėgna avalynė ir žema temperatūra gali sukelti pėdų nušalimą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad sniegas iškart po pūgos yra lengvesnis, o vėliau, atšilus orui, jis tampa sunkesnis.
Žmonės dažnai klausia, ar traumą reikia šildyti, ar šaldyti. V. Stirbio teigimu, sumušimo atveju, kai tarp kaulo ir kieto daikto patenka minkštieji audiniai ir trūksta smulkios kraujagyslės, pažeistą vietą reikia šaldyti. Šaltis susiaurina kraujagysles, mažina kraujavimą, tinimą ir skausmą.
Esant tinimui, svarbu nepamiršti elastinio binto, kuris apspaudžia pažeistą vietą, sumažina skausmą ir pagreitina tinimo atslūgimą. Patariama pažeistą vietą bandažuoti 1-3 savaites. Šildymas gali būti naudingas esant sąnarių uždegimui, nes šiluma gerina kraujotaką ir medžiagų apykaitą.
Sumušus ranką, svarbu laiku nuimti žiedus nuo pirštų, kol ranka nesutino, nes vėliau tai gali būti sunku padaryti. Po traumos ranką reikia įmobilizuoti ir laikyti pakeltą, kad sumažėtų tinimas.
Taip pat gydytojas atkreipia dėmesį į pavojų purtant sniegą nuo medžių. Vešlios eglių, pušų ir tujų šakos sulaiko daug sniego, todėl šakos gali lūžti. Purškdami sniegą nuo medžių, saugokitės krentančio ledo ir šakų, ypač saugokite akis. Įvertinkite riziką ir laiku pasitraukite, nes vos pajudinus šaka gali lūžti su visu sniegu.
