Valstybinė ligonių kasa (VLK) atkreipia dėmesį, kad vaikų stacionarinė medicininė reabilitacija, dažniausiai teikiama vasaros metu, nėra tiesiog atostogos sanatorijoje. Tai – aktyvus procesas, skirtas stiprinti vaiko sveikatą. Sprendimą dėl reabilitacijos poreikio, jos tipo ir trukmės priima gydytojas, atsižvelgdamas į esamus sveikatos sutrikimus.
Pirmiausia, šeimos gydytojas arba gydantis gydytojas išduoda siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojo konsultacijai. Taip pat ši konsultacija gali būti paskirta vaikui, kuris gydomas stacionare. FMR gydytojas, įvertinęs paciento būklę, ligos sunkumą bei biopsichosocialinių funkcijų sutrikimus, nustato, ar reikalinga medicininė reabilitacija, kokio tipo ir trukmės ji turėtų būti. Jei reabilitacija reikalinga, gydytojas išrašo atitinkamą siuntimą.
Svarbu pažymėti, kad FMR gydytojas kiekvienu konkrečiu atveju vertina bendrą vaiko sveikatos būklę ir priima sprendimą, ar reabilitacijos procedūros bus taikomos kompleksiškai, siekiant paveikti kelias sritis dėl kelių diagnozių, ar vis dėlto bus koncentruojamasi į vieną, kuri labiausiai trikdo paciento funkcinę būklę. Šeimos gydytojas, išduodamas siuntimą, turėtų nurodyti visas diagnozes, dėl kurių vaikui gali prireikti reabilitacijos.
Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėjas Gediminas Toleikis pabrėžia, kad FMR gydytojas neturėtų skirti atskiro reabilitacijos kurso dėl gretutinės ligos, jei ji yra susijusi su pagrindine liga, dėl kurios skiriama reabilitacija. Jei pacientui nustatytos dvi skirtingos diagnozės, kurioms gali būti skiriama reabilitacija, tačiau jos priklauso tam pačiam ligų ar sutrikimų profiliui, atskiras reabilitacijos kursas pagal kiekvieną iš šių diagnozių neturėtų būti taikomas. Tokiais atvejais FMR gydytojas turėtų skirti kompleksinį reabilitacijos paslaugų kursą, apimantį visas problemines sritis.
Pradinė reabilitacija paprastai yra pirmasis etapas. Ambulatoriškai, atsižvelgiant į sutrikimus, skiriama iki 25 procedūrų, įskaitant individualią ar grupinę kineziterapiją, ergoterapiją, fizioterapiją ir masažus. Procedūros atliekamos įstaigoje, kurioje konsultavo FMR gydytojas.
Gydant pacientus ligoninėje, gali būti skiriama pradinė stacionarinė reabilitacija, apimanti individualias procedūras, psichoterapiją (jei reikia) ir klinikinio logopedo užsiėmimus. Procedūrų skaičius priklauso nuo vaiko būklės ir gydymo specializuotame skyriuje trukmės.
VLK duomenimis, praėjusiais metais 31 tūkst. vaikų suteikta per 44 tūkst. pradinės reabilitacijos paslaugų, kurioms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) skirta beveik 4 mln. eurų. Per pastaruosius trejus metus šioms paslaugoms skirta suma išaugo beveik 45 proc.
Po pradinės reabilitacijos FMR gydytojas gali nuspręsti, kad pacientui reikia tęsti gydymą ambulatorine reabilitacija, jei stacionarinė reabilitacija nėra būtina. Tačiau sudėtingais atvejais, kai paciento funkcijos yra labai sutrikusios, FMR gydytojas gali skirti stacionarinę reabilitaciją.
Atsižvelgiant į diagnozę ir funkcijų sutrikimo laipsnį, vaikams gali būti taikoma nuo 10 iki 100 dienų stacionarinė reabilitacija. Dėl tos pačios priežasties galimi 2 kursai per kalendorinius metus, tarp kurių turi būti ne trumpesnė nei 3 mėnesių pertrauka. Šias paslaugas galima gauti bet kurioje Lietuvos gydymo įstaigoje, turinčioje sutartį su ligonių kasa dėl jų teikimo vaikams.
G. Toleikio teigimu, stacionarinė reabilitacija įprastai skiriama po gydymo ligoninėje, tačiau vaikams ji gali būti skiriama ir negulėjus ligoninėje. Be to, vaikus, kaip ir itin sunkios būklės ligonius, antrinės ir tretinės stacionarinės reabilitacijos įstaigos turi priimti pirmiausia – prioriteto tvarka.
Praėjusiais metais daugiausia vaikams prireikė stacionarinės reabilitacijos paslaugų dėl judamojo-atramos aparato pažeidimų, psichikos ir elgesio sutrikimų bei kvėpavimo sistemos ligų. 7,5 tūkst. vaikų suteiktoms stacionarinės reabilitacijos paslaugoms apmokėti prireikė 13 mln. eurų iš PSDF. Per pastaruosius trejus metus jas gavusių vaikų skaičius išaugo 23 proc., o tam skirtos lėšos – 75 proc.
Vidutiniškai 200 vaikų kasmet prireikia palaikomosios reabilitacijos. Ji skiriama dėl sunkių nervų sistemos, judamojo-atramos aparato, akių, ausų-nosies-gerklės ar kraujo ir limfos ligų, kai dėl jų vaikui nustatomas neįgalumas. Šiems pacientams 20 dienų palaikomoji reabilitacija gali būti skiriama iki dviejų kartų per kalendorinius metus be pradinės medicininės reabilitacijos. Prireikus gydymo įstaiga skiria asistentą, kuris padeda reabilitacijos veiklose, kurių dėl negalios pacientas negali atlikti savarankiškai.
Vaikus iki 8 metų į stacionarinės reabilitacijos įstaigas gali lydėti slaugantis asmuo. Su vyresniu vaiku galima vykti, jei jis yra neįgalus arba gydytojų konsiliumas nustato slaugos poreikį. Tokiais atvejais ligonių kasos apmoka ir vaiko reabilitaciją, ir jį slaugančiojo nakvynę bei maitinimą. Tos pačios šeimos vaikus vienu metu gali lydėti tik vienas slaugantis asmuo.
Vaikams stacionarinės reabilitacijos paslaugos teikiamos tik specializuotose vaikų reabilitacijos įstaigose ar jų padaliniuose. Šiuo metu ligonių kasų apmokamas stacionarines reabilitacijos paslaugas vaikams teikia Druskininkų, Elektrėnų, Kauno miesto ir rajono, Palangos, Utenos bei Vilniaus savivaldybėse įsikūrusios gydymo įstaigos. Sąrašą įstaigų, turinčių sutartį su ligonių kasa dėl vaikų stacionarinės reabilitacijos, galima rasti VLK svetainėje.
