Lietuvoje kasdien apie 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę. Iš viso šalyje su šia liga kovoja apie 110 tūkst. asmenų.
Pagalbos onkologinėmis ligomis sergančių asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė konferencijoje pabrėžė, jog svarbu, kad vėžys būtų diagnozuojamas kuo anksčiau. „Lietuvoje šiuo metu vėžiu serga apie 110 tūkst. žmonių. Per metus vėžio diagnozę išgirsta apie 18 tūkst. žmonių, kasdien, tai yra apie 50 žmonių“, – sakė N. Čiakienė.
Pasak jos, nors pasitaiko ir labai retų vėžio atvejų, tačiau nemaža dalis susirgimų yra dažni ir paliečia didelę visuomenės dalį. Siekiant užtikrinti ankstyvą diagnostiką, Lietuvoje veikia keturios prevencinės patikros programos, skirtos gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžiui nustatyti.
Tačiau, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Agnė Liubeckienė atkreipia dėmesį, kad šiomis programomis pasinaudoja per mažai žmonių. „Nuo programų starto iki dabar, vertinant dalyvavimą asmenų pagal tikslinę populiaciją, jis tesiekia bendrai per programas apie 45 procentų“, – teigė specialistė.
A. Liubeckienės teigimu, ekspertų nuomone, norint užtikrinti programų efektyvumą, dalyvavimo rodiklis turėtų siekti bent 70 procentų. Siekiant didesnio efektyvumo, nuo šių metų krūties vėžio patikros programa prieinama moterims nuo 45 iki 75 metų (anksčiau – nuo 50 iki 69 metų). Be to, moterims, kurių krūties audinys tankesnis, rekomenduojama atlikti ultragarsinį tyrimą.
Dėl gimdos kaklelio vėžio tikrinamos 25–59 metų amžiaus moterys. Gyventojai taip pat yra asmeniškai kviečiami pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio – kvietimai siunčiami laiškais, elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis. Šioje programoje gali dalyvauti 50–74 metų amžiaus asmenys, kuriems nėra diagnozuotas storosios žarnos vėžys. Kartu su kvietimu asmuo gauna reikiamas priemones išmatų ėminio surinkimui ir instrukcijas.
Siekiant pagerinti prevencinių programų įgyvendinimą, pernai įdiegta Sveikatos apsaugos informacinė sistema (SAIS), kuri turėtų užtikrinti savalaikį gyventojų informavimą ir pakvietimą pasitikrinti. Be to, 2023 metais pradėtas centralizuotas trijų ankstyvosios diagnostikos programų (storosios žarnos, gimdos kaklelio ir krūties vėžio) modelis. Šis modelis leidžia centralizuotai identifikuoti tikslinę populiaciją, vykdyti atranką, informuoti ir siųsti kvietimus dalyvauti prevencinėse programose, tokiu būdu sumažinant gydymo įstaigų administracinę naštą.
A. Liubeckienė paaiškino, kad kvietimai dalyvauti programose siunčiami atsižvelgiant į gydymo įstaigų užimtumą ir prioritetinį pacientų sąrašą, siekiant išvengti momentinio antplūdžio. Bandomasis projektas truks iki 2025 metų pabaigos, o nuo 2026 metų planuojama, kad šis modelis veiks visoje Lietuvoje.