Socialiniame tinkle paskleistas teiginys, esą dronų incidentai buvo surežisuoti tam, kad Lietuva, Latvija ir Estija gautų 500 mln. eurų Europos Sąjungos paramos, nepagrįstas. Baltijos šalys iš tiesų kreipėsi į Europos Komisiją dėl papildomo finansavimo antidroninei gynybai, tačiau nėra duomenų, kad incidentai būtų suplanuoti kaip pretekstas šiam prašymui.
Baltijos šalys paprašė skubiai stiprinti gynybą
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai bendrą laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen išsiuntė rugsėjo 21 dieną. Apie kreipimąsi kitą dieną pirmasis pranešė Suomijos leidinys „Iltalehti“.
Leidinio šaltinių teigimu, trys Baltijos valstybės paprašė skubiai skirti iš viso 500 mln. eurų kovos su dronais pajėgumams stiprinti. Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad toks bendras kreipimasis buvo išsiųstas, tačiau kalbėdamas naujienų agentūroms nepatvirtino konkrečios 500 mln. eurų sumos.
Laišką taip pat pasirašė Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis ir Estijos gynybos ministras Martinas Heremas. Finansavimo poreikis grindžiamas padažnėjusiomis hibridinėmis atakomis, kovinių bepiločių orlaivių incidentais ir didėjančia Rusijos keliama grėsme.
Pasak R. Kauno, papildomos lėšos leistų greičiau aptikti, atpažinti ir neutralizuoti priešiškus dronus, taip pat pagerintų trijų Baltijos šalių sistemų sąveikumą. Valstybės svarsto ir bendrus įsigijimus, pirmenybę teikdamos Europos gynybos pramonei.
„Iltalehti“ šaltiniai teigė, kad Rusija dronų atakomis prieš NATO rytinį flangą galėtų mėginti patikrinti Aljanso pasirengimą taikyti kolektyvinę gynybą numatantį Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį. Baltijos valstybės tikėjosi Europos Komisijos atsakymo per kelias savaites ir papildomo finansavimo dar 2026 metais.
Įrašas laišką nepagrįstai susiejo su incidentais
Rugsėjo 23 dieną vienoje „Facebook“ paskyroje paskelbta versija, esą ankstesni pranešimai apie dronus buvo „suvaidintas spektaklis“, o patys dronai tapo argumentu derybose dėl ES biudžeto. Įraše ministro laiškas vadintas „slaptu“.
LRT šaltiniai patvirtino, kad Europos Komisijos gautas dokumentas yra klasifikuotas. Tačiau toks laiško statusas savaime nepatvirtina socialiniuose tinkluose skleistos versijos apie tariamą slaptą incidentų planą.
15min vertinimu, ši interpretacija yra melaginga. Dronų incidentai vizualiai parodė, kodėl Baltijos šalims reikia stipresnės gynybos, tačiau nėra duomenų, kad jie būtų surežisuoti siekiant sukurti pretekstą kreiptis į Europos Komisiją.
Komisija patvirtino gavusi laišką ir nurodė atidžiai vertinanti jo turinį. Ji taip pat pareiškė suprantanti Baltijos valstybių susirūpinimą ir labai rimtai vertinanti šioms šalims kylančias grėsmes.
Lietuvoje numuštas dronas gabeno sprogmenis
Vienas svarbiausių kreipimosi kontekstą sudariusių incidentų įvyko naktį iš rugsėjo 14-osios į 15-ąją. Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos pusės atskridęs bepilotis orlaivis.
Droną Kaišiadorių rajone, netoli strategiškai svarbios Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, numušė iš Zoknių karinio aerodromo Šiaulių rajone pakilę Italijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Eurofighter“. Italijos kariai tuo metu vykdė NATO oro gynybos misiją.
Paaiškėjo, kad dronas gabeno sprogstamąjį užtaisą. Jį neutralizavo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojai. Prezidentas Gitanas Nausėda vėliau nurodė, kad tai buvo nuo kurso nukrypęs rusiškas „Gerbera“ tipo dronas.
Rugsėjo 28 dieną R. Kaunas sakė iš Europos Komisijos gaunantis „pozityvius signalus“, tačiau galutinis sprendimas dėl Baltijos šalių prašymo dar nebuvo paskelbtas. Lietuva pirmiausia siekia sustiprinti dronų aptikimo ir jų numušimo priemones.
Spalio 5 dieną Europos Komisija atskirai paskelbė skirianti dar 130 mln. eurų ES valstybių dronų ir antidroniniams pajėgumams prie išorės sienų. Šis sprendimas nebuvo įvardytas kaip atsakymas į konkretų Baltijos šalių prašymą skirti 500 mln. eurų.
