Teismas patenkino prieštaringai vertinamo politiko, teisto už kokaino kontrabandą, prašymą nagrinėti bylą uždarame posėdyje, motyvuodamas jo asmeninio gyvenimo apsauga.
Aleksandras Fursas, kurio bandymas patekti į Seimą su partija „Nemuno aušra“ buvo nesėkmingas, atsidūrė dėmesio centre dėl savo praeities – teistumo Islandijoje už bandymą platinti kokainą. Šis faktas, plačiai nuskambėjęs žiniasklaidoje, paskatino A. Fursą kreiptis į teismą dėl žurnalistų veiksmų. Tačiau, siekdamas išvengti dar didesnio atgarsio apie jo kriminalinę praeitį, politikas paprašė teismo nagrinėti jo bylą uždaruose posėdžiuose. Teisėja šį prašymą patenkino.
Prieš pat rinkimus tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ paviešino informaciją, kad A. Fursas, kandidatuojantis su „Nemuno aušra“ ir sumokėjęs didžiausią partijos nario mokestį (17,5 tūkst. eurų), Islandijoje buvo nuteistas už bandymą įvežti ir platinti nedidelį kiekį kokaino.
Šis faktas sukėlė didelį atgarsį žiniasklaidoje. A. Fursas buvo priverstas sustabdyti narystę partijoje, o galiausiai nepateko į Seimą.
TV3 laidoje, pristatant šį kandidatą, vedėjas teigė: „Į Seimą patekti vilčių nemažai turi ir už kokaino platinimą teistas „Nemuno aušros“ kandidatas Aleksandras Fursas.“
Būtent dėl šios frazės A. Fursas nusprendė kreiptis į teismą, teigdamas, kad paskelbta informacija yra klaidinga, žeminanti ir neatitinka tikrovės.
Siekdamas išvengti detalesnės informacijos apie jo ryšius su narkotikais Islandijoje atskleidimo, A. Fursas paprašė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Sigitos Taurienės rengti neviešus posėdžius. Teisėja patenkino šį prašymą.
„Delfi“ kreipėsi į teisėją prašydami paaiškinti tokį sprendimą, tačiau atsakymo nesulaukė. Jei atsakymas bus gautas, publikacija bus papildyta.
Šis sprendimas sukėlė pasipiktinimą visuomenėje. Pirmas apie procesą pranešė „Sienos“ vadovas Šarūnas Černiauskas, stebėdamasis, kad teismas pripažino A. Fursą neviešu asmeniu. Šis sprendimas prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymui, pagal kurį kandidatas išlaiko viešo asmens statusą vieną kadenciją po rinkimų.
„Teismas nusprendė, kad politikas, dosniai finansavęs vieną iš valdančiųjų partijų ir jos lyderio prezidentinę kampaniją, ir vos nepatekęs į Seimą, yra… neviešas asmuo“, – rašė Š. Černiauskas. „Net ignoruojant detales apie kokainą, tai yra absurdas. Teisme vyksta ginčas tarp politiko ir žiniasklaidos priemonės, tiesiogiai susijęs su Seimo rinkimais. Ir teismas nusprendžia, kad politikas tokiame kontekste nėra traktuotinas kaip politikas.“
Š. Černiausko nuomone, tai yra pavojingas precedentas, ypač turint omenyje „Atviros Klaipėdos“ bylą, kurioje buvo įrodyta, kad kandidatai yra vieši asmenys.
Žurnalistų profesionalų asociacija taip pat atkreipė dėmesį į šią problemą.
A. Fursas reikalauja, kad televizija paskelbtų paneigimą: „TV3 žinių reportaže paskelbta informacija, kad į Seimą patekti vilčių nemažai turi ir už kokaino platinimą teistas politinės partijos Nemuno aušra kandidatas Aleksandras Fursas, neatitinka tikrovės“ ir sumokėtų jam 30 tūkst. eurų.
Tačiau A. Fursas nenori viešai atskleisti faktų, įrodančių, kad šis teiginys buvo neteisingas. Jis įtikino teismą, kad informacija, susijusi su baudžiamuoju procesu Islandijoje, turi būti nagrinėjama slaptai.
A. Furso teigimu, jo tikslas yra užkirsti kelią žiniasklaidos reportažams apie jį. Vilniaus apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė priėmė sprendimą nagrinėti bylą uždarame posėdyje, motyvuodama tuo, kad bylos nagrinėjimo metu bus vertinami įrodymai ir aptariamos aplinkybės, susijusios su ieškovo, kuris šiuo metu nedalyvauja politinėje veikloje, asmeniniu gyvenimu.
Pagal Lietuvos Konstituciją, bylos teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai būtina apsaugoti asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumą arba valstybines ar komercines paslaptis.
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Nekrošius teigė, kad teismas, paskelbdamas visą bylą nevieša, pasirenka lengviausią kelią. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad LAT yra pasisakęs už viešumo prioritetą ir kad teismas turėtų atskirai nagrinėti tuos momentus, kurie susiję su asmeniniu gyvenimu.
Profesorius paaiškino, kad sprendimas dėl neviešų posėdžių nėra skundžiamas atskirai, tačiau motyvus dėl viešumo ar neviešumo galima surašyti apeliaciniame skunde.
V. Nekrošius pabrėžė, kad didžioji dalis bylų teismuose nagrinėjama viešai, o uždari posėdžiai yra išimtis, o ne taisyklė.
