Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinį sprendimą byloje tarp pavėžėjimo platformos „Bolt“ vairuotojų ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI). Teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas turės iš naujo nagrinėti vairuotojų skundą dėl VDI sprendimo nepripažinti jų „Bolt“ darbuotojais.
Gegužės 14 dieną LVAT patenkino „Bolt“ vairuotojų prašymą įpareigoti Regionų administracinį teismą iš naujo nagrinėti jų ieškinį inspekcijai. LVAT nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad šią bylą turėtų nagrinėti bendros kompetencijos, o ne administracinis teismas.
„Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjų skundas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme“, – konstatavo LVAT.
„Bolt“ vairuotojai kreipėsi į teismą po to, kai VDI Vilniaus skyrius ir vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius atsisakė pripažinti, kad tarp vairuotojų ir pavėžėjimo platformos yra susiklostę darbo santykiai. Vairuotojai prašė inspekcijos pripažinti, kad jų darbas „Bolt“ turi nelegalaus darbo požymių, ir skirti įmonei atitinkamas sankcijas.
Viena iš skundo autorių, vairuotoja Lina Butkutė, teigė, kad pavėžėjai mano, jog inspekcija jų skundą išnagrinėjo neteisingai ir atmestinai. „Jie (VDI – red. past.) neišnagrinėjo mūsų skundo teisingai. Mes surašėme daug punktų, tačiau nė į vieną nebuvo atsakyta teisiškai normaliai“, – teigė L. Butkutė.
Tuo metu VDI nesutiko su tokia pavėžėjų atstovų pozicija. „Teiginys, kad VDI neįvertino visų skundų, yra tik jų niekuo nepagrįsta prielaida, kuri, tikėtina, būtų kitokia, jei sprendimas būtų priimtas jų naudai“, – teigiama inspekcijos komentare.
Pasak L. Butkutės, grupė „Bolt“ platformos pavėžėjų siekia, kad jų veikla būtų prilyginta darbo santykiams, nes įmonė neužtikrina tinkamų darbo sąlygų ir apsaugos, nors ir reguliuoja jų veiklą. „Mes kreipėmės į teismą, kad pripažintų, jog tai yra darbo santykiai“, – sakė „Bolt“ vairuotojų atstovė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad pavėžėjais dirbančius Lietuvos piliečius slegia didelė mokesčių našta, nes jie turi mokėti mokesčius tiek „Bolt“, tiek valstybei, o tuo metu iš trečiųjų šalių atvykę vairuotojai dažnai dirba nelegaliai ir nemoka mokesčių.
„Bolt“ reguliuoja viską. Pradėjome ieškoti teisybės, nes mūsų niekas negina. Uždarbis nedidėja, o kokybė prastėja, nes daug atvykusių (iš trečiųjų šalių – red. past.) ir neaišku, kaip jie dirba – ir nelegaliai, ir mokesčių nemoka, ir iškreipia konkurenciją“, – aiškino L. Butkutė. Ji pridūrė, kad dideli mokesčiai gaunasi, o tarifai nekyla, nes labai daug dirba užsieniečių, kuriems ir 600 eurų per mėnesį yra labai daug. Anot jos, vairuotojai reikalauja, kad jiems būtų užtikrintos darbuotojų teisės ir atliekama vairuotojų patikra.
VDI teigia, kad nenustatė visų darbo sutarties požymių. „Nenustatytas paklusimas įmonės vidaus tvarkai, kadangi asmenys patys pasirašę paslaugų sutartis, kuriose detaliai aptarta paslaugų suteikimo tvarka, asmenys patys sprendžia, kiek ir kada jiems dirbti, jiems nemokamas darbo užmokestis, nesudaromas darbo grafikas, jų veikloje veiklos tęstinumas priklauso tik nuo pačių asmenų“, – teigiama VDI komentare.
Regionų administracinis teismas aiškino, kad ginčas susijęs su VDI sprendimu konkrečioje byloje dėl nelegalaus darbo, o tokie inspekcijos nutarimai pagal Administracinių nusižengimų kodeksą turi būti skundžiami apylinkės teismui.
LVAT savo ruožtu teigė, kad VDI sprendimus priėmė vykdydama administracinę procedūrą. „Aplinkybę, kad tokio pobūdžio ginčai nagrinėti administraciniame teisme, patvirtina LVAT praktika“, – teigė teismas.
