Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė Rita Tamašunienė spalio 1–2 dienomis Liuksemburge dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje. Pagrindinės diskusijų temos bus pilietinės visuomenės ir žurnalistų apsaugos stiprinimas, Eurojusto reglamento peržiūra bei parama Ukrainai.
Ministrė pabrėžė, kad aktyvi pilietinė visuomenė ir nepriklausoma žiniasklaida yra demokratijos pamatai. „Turime ne tik kalbėti apie jų apsaugą, bet ir užtikrinti konkrečias priemones, kurios leistų žmonėms, žurnalistams ir nevyriausybinėms organizacijoms saugiai veikti. Lietuvoje anti-SLAPP taisykles pasirinkome taikyti ne tik tarpvalstybinėse, bet ir nacionalinėse bylose, taip pat numatome valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuo tokių ieškinių nukentėjusiems asmenims“, – teigiama pranešime.
R. Tamašunienė taip pat akcentuos teismų atvirumo svarbą, paminėdama Lietuvos praktiką leisti visuomenei dalyvauti viešuose teismo posėdžiuose, taip pat nuotolinį posėdžių stebėjimą vaizdo konferencijos būdu. Šiemet teismai aktyviau teikia informaciją žiniasklaidai apie nagrinėjamas bylas.
Taryboje vyks politiniai debatai dėl Eurojusto reglamento peržiūros. Lietuva remia Eurojusto vaidmens stiprinimą koordinuojant tarpvalstybinius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, tačiau kartu pabrėžia būtinybę išlaikyti aiškią ribą tarp Eurojusto koordinavimo funkcijų ir valstybių narių kompetencijos. „Eurojusto vertę pirmiausia siejame su jo gebėjimu padėti valstybėms narėms pasiekti konkrečių rezultatų kovojant su nusikalstamumu. Augant organizuoto nusikalstamumo, kibernetinių nusikaltimų ir kitų grėsmių mastui, būtina stiprinti Eurojusto gebėjimus koordinuoti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą. Tačiau sprendimai dėl tyrimų pradėjimo, jų krypties ir procesinių veiksmų turi išlikti nacionalinių institucijų atsakomybė“, – sakė ministrė.
Diskusijose bus aptariami siūlomi Eurojusto veikimo iniciatyva mechanizmai ir galimi valdymo modelio pokyčiai. Lietuvos pozicija yra tokia, kad Eurojusto iniciatyvos turėtų išlikti koordinacinio pobūdžio ir nesukelti privalomų procesinių sprendimų nacionalinėms institucijoms. Svarbu užtikrinti veiksmingus informacijos mainus, išlaikant aukštus duomenų apsaugos standartus.
Taip pat ministrai aptars teisingumo ir atsakomybės už Rusijos nusikaltimus Ukrainoje klausimus. Lietuva ragins siekti pažangos steigiant Specialųjį tribunolą dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą, skatins valstybes ratifikuoti Konvenciją dėl Tarptautinės paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisijos ir remti pastangas grąžinti neteisėtai į Rusiją ir Baltarusiją išvežtus Ukrainos vaikus. „Ukraina po ilgų kovos metų turi teisę į teisingumą, tad turime dėti pastangas, kad už karo nusikaltimus atsakingi žmonės būtų nubausti“, – akcentavo R. Tamašunienė.
