## Lietuva ruošiasi permainoms: nauji reikalavimai tekstilės atliekų tvarkymui įsigalios 2025 metais
Jau 2025 metais Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos (ES) šalys, privalės įgyvendinti privalomą tekstilės atliekų surinkimą. Šis žingsnis žymi reikšmingą poslinkį link žiedinės ekonomikos ir tvaresnio vartojimo, tačiau jam įgyvendinti reikės nemažų investicijų ir pasiruošimo.
Remiantis Aplinkos ministerijos duomenimis, ES kasmet susidaro daugiau nei 12 milijonų tonų tekstilės atliekų, iš kurių didelę dalį sudaro drabužiai ir avalynė. Lietuvoje situacija taip pat kelia susirūpinimą – 2023 metais atskirai surinkta apie 12 tūkstančių tonų tekstilės atliekų. Nors didžioji dalis šių atliekų buvo paruošta pakartotiniam naudojimui, nemaža dalis vis dar patenka į sąvartynus arba yra sudeginama.
Privalomas tekstilės atliekų surinkimas yra ES žiedinės ekonomikos strategijos dalis, kuria siekiama mažinti atliekų kiekį sąvartynuose ir skatinti efektyvesnį išteklių naudojimą. Šiuo metu tik 11 ES šalių yra įdiegusios privalomas tekstilės atliekų surinkimo sistemas, tad Lietuvai ir kitoms šalims narėms teks pasitempti, norint įgyvendinti naujus reikalavimus.
Įsigaliojęs įstatymas numato, kad gamintojai ir importuotojai turės prisiimti didesnę atsakomybę už savo produktų gyvavimo ciklą. Tai reiškia, kad jie turės prisidėti prie atliekų tvarkymo finansavimo ir organizavimo. Vis dėlto, kaip ši atsakomybė bus įgyvendinama praktiškai, dar nėra visiškai aišku. Europos Komisijos siūlymas dėl privalomos gamintojo atsakomybės sistemos dar nėra patvirtintas, o šalims narėms suteikiama tam tikra laisvė pasirinkti, kaip įgyvendinti šį principą.
### Kaip vyks tekstilės atliekų surinkimas Lietuvoje?
Lietuvoje numatomi keli pagrindiniai tekstilės atliekų surinkimo būdai:
* **Specializuoti konteineriai ir surinkimo punktai:** Savivaldybės planuoja įrengti daugiau specialių konteinerių gyvenamuosiuose rajonuose, prekybos centruose ir kitose viešosiose vietose.
* Šiuo metu Lietuvoje jau yra daugiau nei 1,7 tūkstančio tokių konteinerių, o jų skaičius nuolat didėja.
* **Bendradarbiavimas su verslo įmonėmis:** Planuojama bendradarbiauti su įmonėmis, kurios specializuojasi tekstilės perdirbime ir pakartotiniame naudojime.
* **Informacinės kampanijos:** Bus vykdomos informacinės kampanijos, siekiant paskatinti gyventojus rūšiuoti tekstilės atliekas.
* **Parama organizacijoms:** Bus stiprinama parama organizacijoms, kurios renka dėvėtus drabužius ir perduoda juos socialiai remtiniems asmenims.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad už tekstilės atliekų nerūšiavimą gresia baudos. Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudas nuo 30 iki 140 eurų, o už pakartotinius pažeidimus bauda gali siekti iki 600 eurų.
### Pakartotinis naudojimas – raktas į tvaresnę ateitį
Europos klimato pakto ambasadorė Lietuvoje Karolina Barišauskienė pabrėžia, kad investicijos į pakartotinį tekstilės panaudojimą ir visuomenės švietimas apie jo naudą yra labai svarbūs mažinant tekstilės taršą.
„Šiuo metu dėvėtos tekstilės surinkimo lygis Lietuvoje yra žemas. Reikia suprasti, kad neužtenka tik pastatyti tekstilės konteinerį ar įvesti prievolę verslui – į šį procesą turi būti įtrauktas kiekvienas šalies gyventojas. Svarbu edukuoti visuomenę, kodėl atsakingas vartojimas, tekstilės gaminių pakartotinis naudojimas ir teisingas atliekų tvarkymas yra draugiškiausias gamtai ir žmogaus piniginei sprendimas“, – teigia K. Barišauskienė.
Ambasadorės teigimu, pakartotinis naudojimas leidžia ilgiau naudoti tekstilės gaminius, mažinti išteklių ir energijos poreikį, skatina smulkaus verslo augimą ir mažina atliekų kiekį sąvartynuose.
Europos Komisijos inicijuotas Klimato paktas yra dalis Europos žaliojo kurso, kuriuo siekiama, kad Europa iki 2050 m. taptų neutrali klimato atžvilgiu.
