JAV specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas antradienį Osle rengiamose derybose ketina paraginti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nebereikalauti susigrąžinti visų Rusijos okupuotų rytinių teritorijų, pranešė „The New York Times“. Laikraščio duomenimis, Kyjivui bus teigiama, kad Ukraina galėtų gauti ekonominės naudos net iš susitarimo, daugiausia atitinkančio Rusijos sąlygas.
Osle sąjungininkai derina dvi derybų kryptis
Spalio 20 dienos susitikimą Norvegijos sostinėje rengia šios šalies premjeras Jonas Gahras Støre ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. Be V. Zelenskio ir S. Witkoffo, jame buvo numatyta sulaukti Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Europos Sąjungos ir NATO atstovų.
JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas ir patarėjas Jaredas Kushneris dėl ligos prie derybų prisijungė nuotoliu. Norvegijos vyriausybė paskelbė, kad įtraukti S. Witkoffą ir J. Kushnerį paprašė pati Ukraina, o susitikimu siekiama pakreipti diplomatines pastangas konstruktyvesne linkme.
Osle tęsiamos JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnų diskusijos, pradėtos S. Witkoffo „Shell Bay“ klube Majamio apylinkėse, Floridos valstijoje. Vieno JAV pareigūno teigimu, visą savaitę prieš Oslo susitikimą trijų šalių atstovai kartu tobulino pasiūlymus, kuriuos ketinama pateikti Rusijai.
Pirmoji derybų kryptis apima suverenios, saugios ir ekonomiškai gyvybingos Ukrainos ateitį. Kalbama apie patikimas saugumo garantijas, tolesnę integraciją į Europą ir pokario finansavimo bei investicijų modelį.
Antroji kryptis – tvarios taikos pasiūlymas Maskvai. Jame būtų numatyta nauja ilgalaikė Europos ir Rusijos saugumo architektūra bei galimo ekonominio bendradarbiavimo pasibaigus karui sąlygos.
JAV pasiuntiniai laukia Zelenskio nuolaidų
„The New York Times“ teigimu, D. Trumpo pasiuntiniai kalba apie esą jau įvykusį lemiamą karo posūkį. Jie tikisi, kad V. Zelenskis įrodys esąs pasirengęs derėtis, net jeigu tai reikštų suverenios Ukrainos teritorijos atsisakymą.
Spaudimas Kyjivui didėja prastėjant D. Trumpo ir V. Zelenskio santykiams. Spalio 19 dieną JAV prezidentas pareiškė, kad Rusija Ukrainos klausimu elgiasi „gerai“, o V. Zelenskis „nelabai padeda“. D. Trumpas taip pat sakė, kad Kyjivo vardu derėtis turėtų kas nors kitas.
Ukrainos pareigūnai savo ruožtu teigė susidūrę su karinio palydovinio ryšio sistemos „Starshield“ ribojimais, negaunamais išankstiniais perspėjimais apie kai kurias Rusijos raketų atakas ir vėluojančiomis oro gynybos sistemų „Patriot“ raketomis, kurias Kyjivui nupirko Europos sąjungininkai.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio neigė, kad D. Trumpo administracija tyčia ribojo žvalgybos informacijos perdavimą, ginklų pardavimą ar „Starshield“ naudojimą. Tačiau jis pripažino, kad NATO valstybių apmokėtų „Patriot“ raketų perdavimas galėjo užtrukti, nes Jungtinėms Valstijoms jų reikėjo savo bazėms apsaugoti.
M. Rubio taip pat tvirtino, kad perspėjimai apie kelias balistinių raketų atakas nebuvo perduoti dėl techninių gedimų, o ne politinio įsakymo. V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainai būtinos raketos gaudyklės, ankstyvojo perspėjimo informacija ir atkurtas „Starlink“ bei „Starshield“ veikimas.
Witkoffas suderintus pasiūlymus veš Putinui
Po derybų Osle S. Witkoffas planuoja vykti į Rusiją, susitikti su jos prezidentu Vladimiru Putinu ir pristatyti su Ukraina bei Europos partneriais derintas idėjas. Kremlius patvirtino norintis tokį susitikimą surengti artimiausiu metu.
Per kelionę JAV pasiuntinys taip pat ketina tartis dėl 74 metų į pensiją išėjusio amerikiečių mokytojo Stepheno Hubbardo paleidimo. Rusijos teismas jį nuteisė beveik septyneriems metams kalėti už tariamą samdinio veiklą, o JAV 2025 metų sausį oficialiai pripažino amerikietį neteisėtai sulaikytu.
S. Hubbardo advokatas teigia, kad kaltinimai yra melagingi, o Rusijos kariai amerikietį paėmė iš jo namų. Rusijos valstybinė žiniasklaida skelbė, kad S. Hubbardas prisipažino kaltas.
„The New York Times“ vertinimu, jo paleidimas Kremliui beveik nieko nekainuotų, pakenktų Ukrainos pozicijoms ir prieš JAV kadencijos vidurio rinkimus suteiktų D. Trumpui politiškai naudingų vaizdų.
Tuo pat metu galimų tiesioginių pokalbių su Maskva imasi ir Europa. „Financial Times“ apžvalgininkas Gideonas Rachmanas spalio 19 dieną rašė, kad ryšių kanalai jau atverti, todėl netrukus galėtų įvykti Europos lyderių pokalbis su V. Putinu.
G. Rachmanas išskyrė du galimus Europos pasiūlymus: įšaldyti karą ties dabartine fronto linija mainais į Ukrainos atsisakymą stoti į NATO arba perduoti Rusijai likusią neužimtą Donbaso dalį, jeigu Maskva sutiktų su Ukrainos naryste Aljanse.
