Nuo liepos 1 d. Lietuvoje daugiau kelių taps mokami sunkiajam transportui. Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui išplėsti apmokestinamų kelių tinklą dar 1151 km, įtraukiant 21 krašto kelio ruožą. Taigi, bendras mokamų kelių ilgis Lietuvoje pasieks 2851 km.
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigia, kad lengvųjų automobilių vairuotojams tai įtakos neturės, o nauda bus jaučiama visiems. Ministras prognozuoja, kad jau iki šių metų pabaigos į kelių priežiūrą ir plėtrą bus investuoti papildomi milijonai eurų.
Šis sprendimas grindžiamas siekiu sukurti tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį ir subalansuoti krovininio transporto srautus. Susisiekimo ministerijos teigimu, į sąrašą įtraukti keliai pasižymi intensyviu krovininio ir komercinio transporto judėjimu.
Ministras E. Sabutis pabrėžia, kad šis žingsnis leis geriau prižiūrėti šalies kelius, juos gerinti ir plėsti tinklą. Taip pat sumažės sunkiasvorio transporto daroma žala mažesniems rajoniniams keliams ir bus užtikrintos vienodos taisyklės visiems vežėjams.
Tikimasi, kad vien per antrąjį šių metų pusmetį papildomai bus surinkta apie 3,5 mln. eurų, kurie bus skirti keliams. Prognozuojama, kad 2026 m. iš viso bus surinkta 77 mln. eurų iš vinječių. Šios lėšos sugrįš kelių naudotojams per geresnės kokybės kelius, sutaupytą kelionės laiką, sumažėjusias transporto išlaidas ir didesnį eismo saugumą.
2024 m. pradžioje tik kiek daugiau nei pusė krašto ir rajoninių kelių atitiko kokybės reikalavimus, o blogos būklės tiltų ir viadukų skaičius išaugo. Taip pat stebimas transporto srautų augimas – lengvųjų automobilių skaičius didėja 3–4 proc., o krovininių – 4–6 proc. kasmet. Tai rodo didėjantį kelių infrastruktūros naudojimą ir būtinybę ieškoti papildomų finansavimo šaltinių.
Šiuo metu komercinio transporto savininkai moka kelių mokestį už naudojimąsi 1700 km ilgio magistralinių kelių tinklu. Iš šio mokesčio surenkama apie 70 mln. eurų per metus.
