Lietuvoje planuojama apmokestinti dar 56 kelio ruožus, siekiant pagerinti kelių būklę ir sumažinti sunkiasvorio transporto daromą žalą. Susisiekimo ministerija siūlo įvesti mokestį už naudojimąsi papildomais 2750 kilometrais kelių. Šis pasiūlymas buvo pristatytas Seime.
„Kelių būklė prastėja, tiltų būklė blogėja, o finansavimas nedidėja. Turime gerinti būklę ir atstatyti tiltus. Vienas iš būdų tai padaryti – išplėsti mokamų kelių tinklą ir gautas lėšas skirti infrastruktūros gerinimui“, – teigė Susisiekimo ministerijos atstovas Tomas Pilukas.
„Mūsų tikslas – nukreipti krovininį ir tranzitinį transportą per Lietuvą į kelius, kurie yra pritaikyti tokiam transportui“, – kalbėjo „Via Lietuvos“ vadovas Marius Švaikauskas. Jis pridūrė, kad kai kurios savivaldybės informavo, jog vilkikai, norėdami išvengti mokesčių, važinėja keliais, kurie nėra jiems pritaikyti, o tai lemia rajoninių ir krašto kelių būklės blogėjimą.
„Dabar jie apvažiuoja mokamus kelius, dėl to didėja CO2 išmetimai. Tačiau jie nemoka kelių rinkliavos. Mes norime, kad jie važiuotų tinkamais keliais. Išstumsime juos iš rajoninių ir krašto kelių“, – aiškino M. Švaikauskas.
Planuojama, kad apmokestinamų kelių tinklas bus plečiamas trimis etapais. Pirmame etape būtų apmokestinta 1150 kilometrų (21 kelias), antrame – 830 kilometrų (16 kelių), o trečiame – 770 kilometrų (19 kelių).
„Magistraliniai keliai jau yra apmokestinti. Dabar siūlome apmokestinti krašto kelių tinklą. Rajoniniai keliai kol kas lieka neapmokestinti. Vietinių kelių apmokestinti negalima, tai numato įstatymas“, – sakė T. Pilukas.
Preliminariais skaičiavimais, įgyvendinus šį plėtros planą, pajamos iš kelių mokesčio galėtų padidėti iki 100 mln. eurų. Šiais metais valstybė tikisi surinkti 69–70 mln. eurų.
M. Švaikauskas pabrėžė, kad keliams atstatyti kasmet reikia 1,3 mlrd. eurų, arba 15 mlrd. eurų iš viso.
Seimo narys Algirdas Butkevičius mano, kad apmokestinus daugiau kelių, biudžetas pasipildys nedaug, tačiau tai sukels didelį pasipriešinimą.
„Pagal šią programą biudžetas pasipildys 40 mln. eurų. Finansinis efektas bus minimalus, o triukšmo bus labai daug“, – sakė A. Butkevičius.
Valius Ąžuolas teigė, kad išplėtus apmokestintų kelių tinklą, komercinis transportas nebeturės alternatyvių nemokamų kelių.
M. Švaikauskas atsakė, kad alternatyva visada bus, tačiau siekiama, kad sunkiasvoris transportas nevažiuotų per gyvenvietes ir rajonų keliais.
V. Ąžuolas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2026 metais įdiegus elektroninę kelių rinkliavos sistemą (e. tollingą), kelių apmokestinimas kelis kartus išaugs ir apmokestinimas palies daugiau tarpmiestinių autobusų.
„Autobusų parko pavyzdys: jie pasiskaičiavo, kas bus įdiegus e. tollingą. Dabar už vinjetę moka apie 1 tūkst. eurų, o tada mokės 4 tūkst. eurų, važiuodami tais pačiais maršrutais. Neaišku, kiek turės kainuoti autobuso bilietas“, – kalbėjo V. Ąžuolas.
Raimondas Kuodis teigė, kad keliais turėtų važiuoti kuo mažiau vilkikų, o kroviniai turėtų būti gabenami traukiniais.
M. Švaikauskas pripažino, kad dėl naujos e. tollingo sistemos vilkikų ir autobusų paslaugos brangs, todėl tikimasi sumažinti krovininio transporto srautus keliuose ir skatinti prekių vežimą geležinkeliu: „Mūsų tikslas yra toks pat.“
Pasak T. Piluko, Susisiekimo ministerija planuoja aptarti Vyriausybės nutarimo projektą su socialiniais partneriais ir parengti galutinį pasiūlymo modelį.
Šiuo metu Lietuvoje yra 19 mokamų magistralinių kelių, kurių bendras ilgis siekia apie 1,7 tūkst. kilometrų. Kelių naudotojų mokestį moka tik komercinis transportas – vilkikai ir tarpmiestiniai autobusai.
