JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjo 27 dieną pareiškė paprašęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „prislopinti įkarštį“ smūgiuojant Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Pasak D. Trumpo, V. Zelenskis atsakė: „Na, tikriausiai taip ir padarysime.“ Tačiau tai yra JAV prezidento perteiktas atsakymas, o ne viešai patvirtintas Ukrainos įsipareigojimas.
Trumpas smūgius vadina „pasauline problema“
D. Trumpas savo prašymą grindė tuo, kad Ukrainos atakos mažina Rusijos dyzelino gamybos pajėgumus, didina pasaulinį degalų stygių ir kelia kainas.
„Didelė problema yra ta, kad Rusijoje sprogsta naftos perdirbimo gamyklos. Tai nėra tiek Artimųjų Rytų problema, kiek Rusijos problema“, – sakė JAV prezidentas. Jo teigimu, Ukraina smūgiuoja dyzeliną gaminančioms Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, tačiau gali rinktis kitus taikinius ar priemones.
D. Trumpas perspėjo, kad sprogimai Rusijos gamyklose gali tapti „pasauline problema“. Rugsėjo 22 dieną Niujorke susitikęs su V. Zelenskiu jis Ukrainos smūgius Rusijos perdirbimo įmonėms pavadino rimtu smūgiu ir pačiai Rusijai, ir dyzelino kainoms. JAV prezidentas taip pat yra pareiškęs, kad dėl karo su Ukraina Rusija prarado savo dyzelino pramonės kontrolę.
Ukraina smūgius aiškina tuo, kad Rusijos naftos pramonė finansuoja Maskvos karą ir tiesiogiai aprūpina jį degalais. Ilgojo nuotolio atakos prieš Rusijos naftos sektorių kai kuriuose šalies regionuose jau lėmė degalų normavimą ir prisidėjo prie Maskvos sprendimo riboti dyzelino eksportą.
Energetikos rinkos analizės bendrovės „S&P Global Energy CERA“ vertinimu, rugpjūčio pabaigoje neveikė beveik pusė pagrindinių Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų. Iki eksporto apribojimų Rusija buvo antra didžiausia dyzelino eksportuotoja pasaulyje.
Zelenskis sutinka tik su abipusėmis paliaubomis
V. Zelenskis anksčiau viešai pabrėžė, kad D. Trumpas nereikalavo vienašališkai nutraukti smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Ukrainos prezidentas nurodė sutinkantis atsisakyti atakų prieš energetikos infrastruktūrą tik tuo atveju, jeigu tą patį padarytų Rusija.
Po rugsėjo 22-osios susitikimo jis sakė, kad Ukraina pasirengusi nutraukti smūgius visai energetikos infrastruktūrai, įskaitant naftos ir dyzelino perdirbimo gamyklas. V. Zelenskio teigimu, JAV sutiko perduoti šį abipusių energetinių paliaubų pasiūlymą Rusijai, tačiau Maskvos pozicija tuo metu nebuvo žinoma.
Dar rugsėjo 14 dieną D. Trumpas paskelbė, kad Rusija ir Ukraina neva jau susitarė nebeatakuoti viena kitos energetikos objektų. V. Zelenskis tuomet aiškino, kad toks susitarimas galėtų įsigalioti tik gavus patikimą Rusijos įsipareigojimą. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas neatsakė, ar Maskva pasirengusi nebeatakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūros mainais į savo naftos perdirbimo gamyklų apsaugą.
Dyzelino stygių didina ir karas Artimuosiuose Rytuose
Pasaulinį dyzelino stygių sukėlė ne vien Ukrainos smūgiai Rusijai. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, rugpjūtį Persijos įlankos valstybių dyzelino ir gazolio grynasis eksportas tesiekė kiek daugiau nei ketvirtadalį lygio, buvusio iki vasarį prasidėjusio karo su Iranu.
Rugsėjo 11 dieną vidutinė dyzelino kaina JAV pirmą kartą viršijo 6 dolerius už galoną. D. Trumpas rekordines kainas sieja su Ukrainos smūgiais, nors rinkos duomenys taip pat rodo Artimųjų Rytų karo, menkų atsargų ir naftos perdirbimo gamyklų remonto poveikį.
Rugsėjo 27 dieną JAV prezidentas sakė „labai rimtai“ svarstantis apriboti šalies dyzelino eksportą, nors pripažino, kad tokia priemonė gali šiek tiek padidinti benzino kainas. JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas rugsėjo 23 dieną viešai nepritarė visuotiniam eksporto draudimui. Jo teigimu, perpildžius saugyklas tektų mažinti naftos perdirbimą, todėl brangtų benzinas ir reaktyviniai degalai.
