JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris per spalio 20 dieną Osle vykusias derybas tiesmukai reikalavo, kad Ukraina nutrauktų smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, pranešė „Axios“, remdamasis savo šaltiniu. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo pareiškė, kad Kyjivas tam pasirengęs tik tuo atveju, jei Maskva taip pat liausis atakavusi Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Zelenskis pasiūlė abipuses energetikos paliaubas
Pasak „Axios“ šaltinio, nuotoliniu būdu prie susitikimo prisijungęs J. Kushneris pakartotinai ir atkakliai ragino Ukrainą nebeatakuoti Rusijos naftos perdirbimo objektų. Pašnekovo teigimu, per pokalbį jis buvo „labai tiesmukas“.
V. Zelenskis po derybų sakė, kad Ukraina pasirengusi nutraukti smūgius jautriems Rusijos energetikos objektams, jeigu Kremlius imsis analogiškų veiksmų. Toks susitarimas turėtų reikšti ir Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą pabaigą.
Ukrainos prezidento teigimu, Kyjivas iš karto pritarė JAV pasiūlytam energetikos paliaubų modeliui, tačiau Rusija į šį žingsnį atsakė tęsdama atakas. Jis taip pat tvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau buvo atmetęs ankstesnį Ukrainos siūlymą abiem šalims nebeatakuoti viena kitos energetikos objektų.
D. Trumpo administracija tikisi, kad Kremlius bus labiau linkęs į kompromisą po JAV prezidento sprendimo sušvelninti sankcijas rusiško dyzelino pardavimui ir kitų Maskvos palankiai sutiktų žingsnių.
Osle šalys rengė bendrą karo užbaigimo pasiūlymą
Norvegijos sostinėje vykusiame susitikime V. Zelenskis derėjosi su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve’u Witkoffu. Pokalbiuose taip pat dalyvavo Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.
Derybomis siekta parengti bendrą pagrindų susitarimo pasiūlymą karui užbaigti. JAV pareigūnas teigė, kad Ukraina pateikė naujų idėjų ir pasiūlymų, kurie buvo išsamiai aptarti, o šalys pasiekė reikšmingos pažangos ir darbo lygmeniu tvirtai sutaria dėl tolesnių veiksmų. Vis dėlto viešai nebuvo paskelbta, dėl kokių konkrečių nuostatų susitarta.
Susitikime aptartos Ukrainos saugumo garantijos, teritoriniai klausimai, sankcijos Rusijai, pokarinis Ukrainos atstatymas ir būsima Europos saugumo tvarka. JAV pusė patvirtino, kad Ukrainai numatomos saugumo garantijos turėtų būti stiprios.
J. G. Støre pabrėžė, kad sprendimai dėl Ukrainos negali būti priimami be pačios Ukrainos, o Oslo pokalbius pavadino gerais ir konstruktyviais. A. Stubbas taip pat sakė, kad buvo padaryta pažanga. Anot jo, dalyviai kalbėjo apie oro gynybą, energetiką ir dalinių paliaubų galimybes, įskaitant energetinio bei maisto saugumo užtikrinimą.
Witkoffas atnaujintą pasiūlymą turėjo pristatyti Putinui
Per derybas aptarta galimybė surengti tiesioginį trišalį V. Zelenskio, D. Trumpo ir V. Putino susitikimą. Rusija tokį formatą iki šiol atmetė.
Spalio 21 dieną S. Witkoffas turėjo vykti į Rusijos miestą Sankt Peterburgą, kur planuotas jo susitikimas su V. Putinu. JAV specialusis pasiuntinys ketino pristatyti atnaujintą taikos pasiūlymą ir Osle suderintas Ukrainos, JAV bei Europos partnerių idėjas. J. Kushneris prie jų pokalbio taip pat turėjo prisijungti nuotoliniu būdu.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva pasirengusi išklausyti naujus JAV pasiūlymus, tačiau iš Vašingtono nesitiki jokio „stebuklo“.
Po Oslo derybų D. Trumpas sakė manantis, kad Rusija nori susitarimo. Tačiau JAV prezidentas viešai suabejojo V. Zelenskio noru užbaigti karą ir perspėjo, kad nesusitarus padėtis Ukrainai blogės.
