Klimato kaita, augantis gyventojų nuovargis nuo perteklinio turizmo, būsto prieinamumo iššūkiai ir geopolitinis nestabilumas verčia iš naujo vertinti sprendimus, kuriais grindžiamas turizmo vystymas. Šiame kontekste 2026-ieji žymi krypties pokytį – tradicinis augimo modelis tampa nebepakankamas.
Prof. Alessandra Priante, Italijos vyriausybės turizmo tarybos (ENIT SpA) prezidentė teigia, kad dešimtmečius turizmas buvo grindžiamas naujų vietų, rinkų ir srautų paieška, tačiau dabartinėmis sąlygomis vis svarbesnis tampa klausimas, kodėl apskritai turizmas vystomas konkrečioje vietoje ir kokią naudą jis joje sukuria. Šią temą ekspertė plėtos ir sausio 29 dieną Vilniuje vyksiančiame tarptautiniame forume „Designing Travel – What’s Next in 2026?“.
Vieniems – srautų ribojimas, kitiems – pasirinkimo laisvė
Žvelgdama į artėjančius metus, A. Priante išskiria svarbų pranašumą toms kryptims, kurios dar nėra pasiekusios perteklinio turizmo ribos. Anot jos, tokios vietos turi tai, ko jau neteko daugelis populiarių Europos miestų – strateginę laisvę.
„Pavyzdžiui, Venecijos atveju pagrindinis uždavinys šiandien – nebe pritraukti lankytojus, o valdyti srautus, reguliuoti apgyvendinimą ir atkurti gyvenimo kokybę. Tuo metu Vilnius turi svarbų pranašumą – galimybę iš anksto nuspręsti, kokio turizmo jis nori ir kiek jo yra pasirengęs priimti, dar prieš susiduriant su pertekliniais srautais. Didžiausia klaida augančioms kryptims – perimti perpildytų miestų sėkmės matavimo kriterijus“, – sako A. Priante.
Populiarumas – ne visada nauda miestui
Anot ekspertės, viena didžiausių šiandienos Europos miestų problemų išryškėja tada, kai jie tampa per daug populiarūs turistų tarpe. Juose atvykstančių daugėja, tačiau vietos gyventojai pamažu praranda galimybę normaliai gyventi savo aplinkoje.
„Riba peržengiama tada, kai būstas tampa neįperkamas, kasdienės paslaugos ima nykti, o miesto gyvenimas ima taikytis prie lankytojų, o ne gyventojų poreikių. Tokiu momentu turizmo sėkmė baigiasi“, – teigia ji.
Pasak A. Priante, tokiose situacijose sprendimai, kiek lankytojų miestas gali priimti, kaip reguliuojamas apgyvendinimas ir kokioms veikloms teikiamas prioritetas miesto centre, neturėtų būti priimami spontaniškai ar vadovaujantis trumpalaike ekonomine nauda. Tokius sprendimus būtina priimti kartu – vietos valdžiai, gyventojams ir už turizmą atsakingoms institucijoms, remiantis duomenimis, o ne vien emocijomis.
Turizmo sėkmė vis dar vertinama neteisingai
Pasak ekspertės, viena iš pagrindinių kliūčių ilgalaikės ir tvarios turizmo politikos įgyvendinimui yra tai, kaip vis dar vertinamas sėkmės rodiklis. Sprendimų priėmimo procese vis dar dominuoja atvykstančių turistų ir nakvynių skaičius, nors jie vis rečiau atspindi tai, kas iš tiesų svarbu miestams ir regionams.
„Šie skaičiai nieko nepasako apie gyventojų gerovę, turizmo poveikį kasdieniam gyvenimui, būstą, mobilumą ar viešąsias paslaugas. Taip pat apie sektoriaus gebėjimą išlaikyti talentus ir sukurti realią, ilgalaikę vertę vietos bendruomenėms. Net turizmo indėlis į BVP, nors ir svarbus, gali būti klaidinantis, jei nevertinamas platesniame socialiniame, aplinkos ir teritoriniame kontekste“, – sako A. Priante.
Ji teigia, kad dėl šių pokyčių turizmas turi pereiti nuo klausimo „kur“ prie klausimo „kodėl“ – nuo lankytojų skaičiavimo prie supratimo, kokį tikslą turizmas atlieka ir kokį poveikį jis daro. Tai natūraliai keičia požiūrį į kelionių planavimą. Kai dėmesys krypsta ne į skaičius, o į patirties kokybę, būtent sąmoningas planavimas tampa pagrindine priemone, padedančia suderinti politiką, infrastruktūrą, paslaugas ir vietos tapatybę.
„Turizmo planavimas reiškia sąmoningą pasirinkimą dėl tempo, pozicionavimo, patirčių ir ribų. Tai reiškia turizmo formavimą taip, kad jis tarnautų žmonėms ir vietoms, o ne atvirkščiai“, – mintimis dalijasi A. Priante.
Kodėl Lietuva gali tapti šio pokyčio pavyzdžiu?
Šiame kontekste A. Priante išskiria Lietuvą kaip vietą, kurioje susijungia retas turto ir strateginio aiškumo derinys. Skirtingai nuo miestų, kurie jau susiduria su perpildymo problema, Lietuva, o ypač Vilnius, turi galimybę aktyviai, o ne pasyviai kurti savo turizmo ateitį.
„Lietuva turi visus būtinus elementus pereiti nuo augimo prie vertės – aiškią viziją, stiprų valdymą, skaitmeninį pasirengimą ir nuoširdų įsipareigojimą tvarumui. Šalis taip pat siūlo tai, ko šiandienos keliautojai vis labiau ieško – gerovę ir gamtą, turtingą istoriją, gyvybingą kultūrą bei išskirtinę gastronomiją, kurios pagrindas – autentiškumas“, – priduria ekspertė.
Pasak A. Priante, būtent vertybių, išteklių ir ambicijų dermė leidžia Lietuvai į turizmą žvelgti ne kaip į skaičius, o kaip į tikslingai kuriamą patirtį.
Patirtys, kurios išblės – ir kodėl tai nėra praradimas
Žvelgdama į ateitį, ekspertė prognozuoja, kad turizmo patirtys, grindžiamos vien kiekybe – mažomis kainomis, dideliu spaudimu miestams ir infrastruktūrai bei ribotu kultūriniu gilumu – palaipsniui išnyks.
„Tai nėra praradimas, tai evoliucijos ženklas. Turizmo ateitis priklauso vietoms, kurios kuria prasmingas patirtis, sukuria emocinę vertę ir gerbia vietos gyvenimą. Tie, kurie šį pokytį įgyvendins anksčiau, bus atsparesni, konkurencingesni ir labiau gerbiami“, – sako A. Priante.
Kokie lyderiai bus reikalingi turizmui?
Galiausiai A. Priante pabrėžia, kad ateities turizmo lyderiams neužteks vien techninių įgūdžių. Anot jos, svarbu gebėti matyti turizmą kaip sudėtingą visumą, išmanyti valdymą ir reguliavimą bei elgtis etiškai ieškant kompromisų ir numatant ilgalaikes pasekmes.
„Turizmo ateities kūrimas reikalauja drąsos, aiškumo ir atsakomybės, o tokios kelionės vietos kaip Lietuva yra puikiai pasirengusios parodyti, kaip tai galima padaryti“, – apibendrina A. Priante.
Šios ir daugybė kitų aktualių temų bus plėtojamos tarptautiniame turizmo forume „Designing Travel – What’s Next in 2026?“, kuris vyks sausio 29 dieną „Litexpo“ centre Vilniuje. Europos turizmo, politikos bei inovacijų lyderiai taip pat pasidalins, kaip dirbtinis intelektas keičia kelionių planavimą ir rinkodarą, kaip vystomos tvaresnės ir labiau personalizuotos kelionių patirtys, kokią įtaką sektoriui daro demografiniai pokyčiai bei kaip kuriami atsparesni miestų ir regionų turizmo modeliai.
Pilną programą ir registracijos formą rasite: www.designingtravel.lt
