Suskystintų naftos dujų (SND) skandalas: lietuviškos įmonės įtariamos manipuliacijomis, eksportuojant rusiškus degalus į Ukrainą
Naujausias žurnalistinio tyrimo centro „Siena“ atliktas tyrimas atskleidė galimą schemą, kurios metu Lietuvos degalinių tinklas „Jozita“ ir rusiško kapitalo bendrovė „Gazimpeksas“ galimai eksportavo į Ukrainą tūkstančius tonų suskystintų naftos dujų (SND), kurių kilmė kelia didelių abejonių. Teigiama, kad šios įmonės, pasitelkdamos abejotinos vertės sertifikatus, galimai apeidavo Ukrainos sankcijas Rusijos energetikos sektoriui.
Tyrimo duomenimis, „Jozita“ ir „Gazimpeksas“ iš pradžių pirkdavo nedidelius kiekius SND iš „Orlen Lietuva“ ir gaudavo atitinkamus kilmės sertifikatus. Tačiau vėliau, kaip įtariama, šie sertifikatai būdavo panaudojami kur kas didesniems kiekiams degalų eksportui į Ukrainą, taip sukeliant abejonių dėl realios krovinio kilmės.
„Orlen Lietuva“ pripažino žinanti apie šią situaciją ir teigia, kad visa turima informacija apie galimą sertifikatų panaudojimą sankcijų apėjimui jau perduota Ukrainos muitinei. Bendrovė tikisi, kad Ukrainos institucijos kruopščiai patikrins pateiktus sertifikatus ir nustatys tikrąją eksportuojamų SND kilmę.
Ukrainos teismų sprendimai, remiantis tyrimo medžiaga, patvirtina „Orlen Lietuva“ pateiktus duomenis, kurie leidžia abejoti „Jozitos“ ir „Gazimpekso“ eksportuojamų SND kilme. Kai kuriais atvejais įtariama, kad lietuviškos dujos galėjo būti „praskiedžiamos“ neaiškios kilmės SND, galimai netgi rusiškomis. Taip pat nustatyti faktai, kuomet 20 tonų SND kilmės dokumentas buvo panaudotas eksportuoti net 50 kartų didesnį kiekį degalų.
Tyrimas atkreipia dėmesį į Ukrainos teisinę praktiką, kuri leidžia nekeisti deklaruojamos kilmės šalies, net jei europietiškos dujos yra „praskiedžiamos“ rusiškomis. Ši spraga galimai sudarė sąlygas įmonėms apeiti importo draudimus, net ir po Ukrainos sankcijų įvedimo rusiškiems degalams.
Tiek „Jozitos“, tiek „Gazimpekso“ atstovai neigia bet kokius įstatymų pažeidimus ir teigia, kad jų veikla atitinka tiek Lietuvos įstatymus, tiek Ukrainos sankcijas. Tačiau tyrimas atkreipia dėmesį į „Gazimpekso“ ryšius su Rusijos energetikos sektoriumi. Nuo 2021 metų iki 2024 metų liepos mėnesio bendrovei vadovavo Rusijos pilietis Nikolajus Jelisejevas, kuris anksčiau užėmė aukštas pareigas „Rosneft“ – antroje pagal dydį Rusijos valstybinėje įmonėje, kuriai taikomos ES ir JAV sankcijos.
Papildomo dėmesio sulaukė ir įmonės savininkės Oksanos Jelisejevos aplinkybės. Jai 2021 metais buvo suteikta Lietuvos pilietybė, pateikus melagingus duomenis apie atsisakymą nuo Rusijos pilietybės. Tačiau tyrimo duomenimis ji vėliau ir toliau naudojosi rusišku pasu kelionėms į užsienį. Šios aplinkybės kelia papildomų klausimų dėl bendrovės veiklos skaidrumo.
