Tarptautinės mokslininkų komandos ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tyrėjų parengta tyrimo ataskaita „Pilietinio atsparumo ir dalyvavimo gebėjimų stiprinimo skatinimas: dialoginio bendravimo etika ir atskaitomybė“ atskleidžia, jog Lietuvos piliečiai neigiamai vertina socialinių medijų poveikį demokratiniams procesams Lietuvoje ir nepaisant kritikos profesionaliajai žurnalistikai, joje mato potencialą demokratiškam dialogui kurti ir palaikyti.
Informacinio karo laukas
Kokybinio tyrimo metu buvo siekiama įvertinti, kaip Lietuvos žmonės suvokia, patiria ir vertina žiniasklaidos aplinką sudėtingų pokyčių ir augančių grėsmių akivaizdoje. Buvo atlikta 14 fokus grupių interviu, kuriuose dalyvavo 72 respondentai, atstovaujantys Lietuvos pilietinę visuomenę, atskiras bendruomenes, taip pat ir įvairių sričių profesionalai.
Atliktas tyrimas rodo, kad šiandienos viešoji erdvė dažnai yra vertinama kaip „karo laukas“, kur „visi kariauja prieš visus“, ir tikslas čia nėra taika ar sutarimas, o greičiau konflikto eskalavimas – tai kas pritraukia daugiau dėmesio ir finansinės naudos. „Patiriame chaotišką, nevaldomomis emocijomis, nepatikrinta informacija grįstą komunikaciją ir tokio patyrimo akistatoje viešosios erdvės dalyviai dažnai jaučiasi nejaukiai, išgyvena stresą, įtampą ir pasimetimą,“ – dėsto projekto tyrėja doc. dr. Inesa Bunevičienė.
Anot jos, neapykantos kalba, juntamas puolimas, grasinimai komunikuojant viešojoje erdvėje dažnai paskatina žmones pasitraukti į saugesnę aplinką, – į savo socialinį „burbulą“. „Tokios tendencijos, padedant algoritmams, slopina demokratišką dialogą ir didina visuomenės poliarizaciją. Paradoksalu, bet skaitmenizacija, atvėrusi beprecedentes komunikacijos galimybes piliečiams, vietos demokratiškam dialogui palieka vis mažiau“, – teigia tyrėja.
Mažėjantis pasitikėjimas žiniasklaida
Tyrimo dalyviai išreiškia susirūpinimą dėl skaitmeninių platformų ir algoritmų neigiamo poveikio konstruktyviai pilietinei diskusijai, tačiau dėl tokios situacijos įžvelgia ir žurnalistų atsakomybę. Žurnalistinio objektyvumo stoka, šališkumas, žiniasklaidos priemonių orientacija į pelną ir per menkas dėmesys viešajam interesui, pasak respondentų, lemia mažėjantį pasitikėjimą profesionaliąja žurnalistika ir skatina nusivylusius piliečius ieškoti alternatyvių informacijos šaltinių.
„Pasitikėjimas yra vienas kritiškiausių aspektų komunikuojant augančių grėsmių akistatoje. Jis vienija, padeda mobilizuoti žmones, motyvuoja veikti vardan bendros idėjos. Pasitikėjimas institucijomis, – tarsi Valstybės stuburas, – be jo mes silpni, pažeidžiami ir lengvai manipuliuojami. Demokratinėse visuomenėse pasitikėjimą ugdome per atvirą, sąžiningumu, įsiklausymu grįstą abipusį santykį, idealiausiu atveju – per dialogą”, – sako doc. dr. Inesa Bunevičienė.
Nepaisant kritikos profesionaliajai žurnalistikai, respondentai sutaria, jog šiandienos situacijoje būtent žurnalistika turi išskirtinį potencialą demokratiškam dialogui kurti ir palaikyti, tačiau pripažįsta jog būtinas vidinis pokytis, ypatingai – vertybiniai apsisprendimai.
Pasak doc. dr. I. Bunevičienės, profesionaliosios žurnalistikos esmė yra palaikyti, puoselėti demokratišką visuomenę, tačiau svarbu pripažinti, kad šiandienos sąlygomis, tradiciniai žurnalistikos principai, – objektyvumas, nešališkumas, tiesa, – net ir tuomet kai yra skrupulingai puoselėjami, neužtikrina sėkmingo santykio tarp žurnalisto ir visuomenės: „Šiandienos skaitmeninių technologijų įgalinta visuomenė trokšta daugiau – nori diskutuoti, tartis, būti išklausyta ir suprasta. Todėl žurnalistui tampa svarbu įsiklausymas, empatija ir moralinė atsakomybė ne tik šviesti, bet bendradarbiaujant ugdyti kritišką ir atsparią visuomenę“.
Trūksta įsiklausymo
Tuo tarpu tyrimas rodo, kad piliečiai dažnai jaučiasi negirdimi ir nesuprasti žurnalistų, ir tai tampa dar viena svaria priežastimi tarpusavio nepasitikėjimui. Tyrimo rezultatai ne tik ragina permąstyti tradicinius profesionaliosios žurnalistikos etikos principus ir juos atnaujinti atsižvelgiant į kintančią situaciją viešojoje erdvėje, bet svarbiausia, skatina inicijuoti esminius pokyčius žurnalistų ir piliečių santykiuose.
„Nieko naujo, kad iš žurnalistų tikimasi ne tik informacijos sklaidos, bet ir indėlio ugdant kritišką ir atsparią visuomenę. Metodai užsitikrinti visuomenės pasitikėjimą, palaikymą ir išsaugoti žiniasklaidos autoritetą nėra nauji, o kaip tik labai elementarūs – tai įsiklausymas, empatija ir dialogas,“ – svarsto doc. dr. I. Bunevičienė.
Pasak jos, technologijų ir dirbtinio intelekto dominuojamame pasaulyje socialinės praktikos neatsiranda savaime ir todėl privalu užtikrinti, kad empatija, įsiklausymas ir tuo grįstas dialogas išliktų žurnalistų ir visuomenės santykių pagrindu. Tai turi būti įtvirtinta formaliai žurnalistų darbą reglamentuojančiuose dokumentuose ir, diegiama ugdant jaunuosius žurnalistikos ir komunikacijos specialistus.
Bendros tendencijos Europoje
Kaip teigia VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja ir projekto DIACOMET koordinatorė prof. dr. Kristina Juraitė, nerimą kelia tai, kad visuomenės poliarizacija ir fragmentacija, skaitmeninė atskirtis, augantis nepasitikėjimas demokratinėmis institucijomis tarp jų ir žiniasklaida yra bendros tendencijos skirtingose šalyse, kuriose buvo atliekamas tyrimas. Tačiau nepaisant neigiamų patirčių, emocinio nuovargio ir nusivylimo diskusijų dalyviai pabrėžė etiškos, įtraukios ir dialogiškos komunikacijos poreikį viešojoje erdvėje.
„Dialogas transformuoja ir humanizuoja žmonių santykius, įgalina piliečius socialiniam ir politiniam veiksmui, o sykiu užtikrina demokratijos kokybę. Jis leidžia susitikti pašnekovams ir kalbėtis iš skirtingų požiūrio taškų, įsiklausyti ir priartėti prie kitos nuomonės supratimo su abipusia pagarba, dėmesingumu ir nuoširdumu. Tai nėra automatinis veiksmas ar natūrali būsena, bet sąmoningas pasiryžimas ir pastanga išgirsti kitą, priimti ir suprasti kitokią nuomonę ar įsitikinimą. Tokio dialogo praktikos sėkmingai naudojamos organizacijose, bendruomenėse, sprendžiant giluminius nesutarimus ir konfliktus, kurių, kaip rodo tyrimo rezultatai, daugėja“, – pažymi profesorė.
Šio tyrimo ataskaita yra dalis tarptautinio projekto „Pilietinio atsparumo ir dalyvavimo gebėjimų stiprinimas: dialogo komunikacijos etika ir atskaitomybė” (DIACOMET), kurį koordinuoja ir įgyvendina VDU Viešosios komunikacijos katedros tyrėjų komanda. Projekto tikslas – parengti dialogo komunikacijos etikos koncepciją ir pasiūlyti įtraukios atskaitomybės priemonių modelį, kuris sujungtų žiniasklaidos ir piliečių atsakomybės principus. Vadovaujantis mokslinių tyrimų rezultatais, šiuo metu yra rengiamos interaktyvios edukacinės priemonės, skirtos išvietimo įstaigoms, aukštosioms mokykloms, nevyriausybinėms organizacijoms bei rekomendacijos sprendimų priėmėjams.
Projekto partneriai: Tartu universitetas (Estija), Tamperės universitetas (Suomija), Austrijos mokslų akademija, Liublianos universitetas (Slovėnija), Utrechto taikomųjų mokslų universitetas (Nyderlandai), UAB „Delfi” (Lietuva), Vengrijos Europos draugija, Politikos studijų centras „Praxis” (Estija), asocijuotasis partneris –Šveicarijos italų universitetas (Šveicarija).
Tyrimo ataskaita prieinama internete adresu: https://diacomet.eu/publications_type/focus-group-country-reports/
Daugiau apie projektą: https://diacomet.eu/
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
