Naujausias tyrimas atskleidė, kad net 39 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog labiausiai diskriminuojama grupė mūsų šalyje yra žmonės, turintys psichikos ar intelekto negalią. Tačiau paradoksalu, kad didžioji dalis respondentų nenorėtų, jog tokie asmenys būtų jų kaimynai ar kolegos darbe. Šie duomenys paaiškėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktos analizės metu.
Be to, panašios nuomonės laikosi ir dėl žmonių su fizine negalia bei vyresnio amžiaus asmenų (po 36 proc.). Gėjai, lesbietės ir biseksualūs asmenys taip pat patenka į diskriminuojamų grupių sąrašą (32 proc.). Ketvirtadalis apklaustųjų mano, kad labiausiai diskriminuojami translyčiai asmenys, o 19 proc. ir 17 proc. atitinkamai nurodė romus ir kitų rasių žmones.
Įdomu tai, kad 17 proc. apklaustųjų apskritai neįžvelgia jokios diskriminacijos. Pastebėta, kad tokios pozicijos dažniau laikėsi vyrai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė teigia, kad šie rezultatai atitinka „Eurobarometro“ apklausų duomenis, rodančius, jog psichikos sveikata, fizinė negalia, amžius ir seksualinė orientacija yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys žmogaus teisių pažeidimus.
Vis dėlto, specialistė atkreipia dėmesį į prieštaringą visuomenės požiūrį. Nors dauguma norėtų dirbti su vyresnio amžiaus kolegomis, situacija kardinaliai keičiasi kalbant apie žmones su psichikos ar intelekto negalia – daugiau nei pusė apklaustųjų nenorėtų su jais nei dirbti, nei gyventi kaimynystėje. Toks pat atmetimas jaučiamas ir LGBTI+ bendruomenės, romų, pabėgėlių bei musulmonų atžvilgiu.
M. Jurkutės teigimu, toks požiūris tiesiogiai veikia diskriminuojamų grupių atstovų gyvenimus, jiems sunkiau išsinuomoti būstą, jų pasakojimais apie smurtą netikima, o įsidarbinimas tampa rimtu iššūkiu. Reprezentatyvią apklausą atliko UAB „Spinter tyrimai“ 2024 m. liepos 19-29 dienomis, apklausiant 1007 Lietuvos gyventojus, vyresnius nei 18 metų.
