Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ketvirtadienį įvyko simbolinis pirmosios kapsulės įkasimas, žymintis antros pagal dydį Ukrainos gyvūnų ėdalo gamintojos „Kormotech“ naujos gamyklos statybos pradžią. Planuojama, kad pirmoji produkcija gamykloje bus pagaminta jau kitų metų pirmojo ketvirčio pabaigoje.
Gamyklos teritorijoje buvo įkasta kapsulė su ketinimų memorandumu, kurį pasirašė „Kormotech“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Rostyslavas Vovkas, ministrai Lukas Savickas ir Vitalijus Kovalis, „Investuok Lietuvoje“, Kėdainių savivaldybės ir LEZ vadovai.
Šis memorandumas įtvirtina Lietuvos ir Ukrainos valdžios institucijų bei verslo partnerystę, įsipareigojimą stiprinti abiejų šalių ekonomiką ir užtikrinti aukščiausius gyvūnų maisto standartus.
„Kormotech“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Rostyslavas Vovkas žurnalistams teigė, kad investicijos į naują 19,5 tūkst. kv. metrų ploto gamyklą siekia apie 60 mln. eurų. Čia planuojama sukurti iki 250 naujų darbo vietų.
„Investicijos į šią naują gamyklą siekia 60–61 mln. eurų. Ji leis padvigubinti mūsų dabartinio fabriko gamybos apimtis. Šiuo metu gaminame 20 tūkst. tonų produkcijos, o naujoji gamykla leis pagaminti 40 tūkst. tonų“, – sakė R. Vovkas.
Pasak jo, naujoji gamykla ketvirtadaliu pajėgumų turėtų pradėti veikti jau kitų metų pirmąjį ketvirtį, o pilnu pajėgumu – 2028 metais.
„Planuojame įdarbinti apie 220–250 žmonių, kai gamykla veiks visu pajėgumu. Pirmasis etapas, kai bus gaminama apie 10 tūkst. tonų produkcijos, t. y. 25 proc. pajėgumo, numatomas 2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje. Visiškai veikti planuojame 2028 metais“, – teigė „Kormotech“ įmonių grupės valdybos pirmininkas.
Apie penktadalį „Kormotech“ Kėdainiuose pagaminamo šlapio šunų ir kačių ėdalo bus parduodama vietos rinkoje, o likusi dalis – eksportuojama į kitas šalis.
„Lietuvoje, kuri nėra didelė šalis ir rinka nėra labai didelė, liks apie 20 proc. produkcijos, kuri bus tiekiama į visus didžiuosius tinklus, tokius kaip „Maxima“, „Iki“ ir kitus. Visa kita bus eksportuojama. Dalis į Ukrainą, didžioji dalis – į Baltijos šalis, Lenkiją, Rumuniją ir kai kurias kitas šalis“, – aiškino R. Vovkas.
R. Vovkas teigė, kad verslą Lietuvoje kurti yra patrauklu dėl Vyriausybės teikiamų dotacijų, kurios padeda „susidoroti su tam tikra mokesčių našta“ ir susigrąžinti investicijas.
„Taip pat Lietuvoje turite labai gerų, sumanių žmonių – inžinierių, technologų ir kitų specialistų. Mes tuo labai džiaugiamės. Taip pat jaučiame didelę pagalbą iš valdžios, iš agentūros „Investuok Lietuvoje“, kurie su mumis dirba kaip su vaikais darželyje“, – sakė R. Vovkas.
Jis patikino, kad kompanija nesusiduria su procesus vilkinančia biurokratija, kuria pastaruoju metu skundėsi kai kurie Lietuvos verslininkai.
„Niekada nematėme biurokratijos, nieko negaliu apie tai pasakyti. Galbūt todėl, kad lyginu su Ukraina, kur kartais tenka susidurti su biurokratija. Čia viskas vyksta kur kas greičiau“, – teigė „Kormotech“ įmonių grupės valdybos pirmininkas.
R. Vovkas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra gana aukštos žemės kainos, taip pat nėra lengva rasti rangovą tokio dydžio gamyklai, kokia dabar statoma Kėdainių LEZ.
„Mums, kaip stambiam investuotojui, tai (žemės kaina – BNS) nėra toks didelis dalykas, bet mažam investuotojui tai gali būti problema. Taip pat, kalbant apie didelius fabrikus, jaučiamas statybos įmonių stygius. Pavyzdžiui, radome dvi ar tris įmones, kurios galėtų pastatyti tokias gamyklas, ir daugiau nėra iš ko rinktis“, – sakė R. Vovkas.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas teigė, kad Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas šiuo metu yra labai aukštame lygyje.
„Manau, kad ne tik šios įmonės veikla, bet ir kitos aštuonios įmonės, kurios veikia Lietuvoje, 11 investicinių projektų, sukauptos tiesioginės investicijos, kurios jau viršijo 100 mln. eurų, rodo, kad ekonominis bendradarbiavimas mums yra reikšmingas ir duoda apčiuopiamų rezultatų“, – kalbėjo L. Savickas.
Jis pažymėjo, kad Lietuvoje esantys Ukrainos piliečiai taip pat yra labai verslūs – jie įsteigė per 2 tūkst. mažų įmonių, kurios prisideda prie šalies ekonomikos augimo.
Ministro teigimu, Lietuva stambiems investuotojams iš Ukrainos nesudaro išskirtinių sąlygų, tačiau įsikūrus laisvojoje ekonominėje zonoje jie gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvatomis, infrastruktūros parengimu ir „tam tikru valstybės dėmesiu“.
„Šis projektas turi svarbų valstybei statusą dėl savo reikšmingumo, kalbant apie sukurtas darbo vietas ir investicinį kapitalą“, – sakė L. Savickas, pridurdamas, kad „Kormotech“ projektas yra reikšmingas, nes kuriamas automatizuotas, tarptautiniu lygiu veikiantis verslas.
Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministras Vitalijus Kovalis teigė, kad Ukrainai svarbu būti matomai kaip prisidedančiai prie Europos Sąjungos (ES) ekonomikos.
„Šiuo metu Europos Sąjunga pagal žemės ūkio produkcijos eksportą yra ketvirta. Tačiau įtraukus Ukrainą, ji taptų antra, o tai yra reikšminga pažanga“, – per vertėją kalbėjo V. Kovalis.
„Šios naujos „Kormotech“ gamyklos statyba yra puikus pavyzdys, kaip laimi abi šalys, kai Ukrainos įmonės atidarymas Europos Sąjungoje sustiprina abiejų valstybių ekonomiką“, – pridūrė ministras.
Jo teigimu, dabar per Odesos uostą eksportuojama 84 proc. šalies žemės ūkio produkcijos, o prieš Rusijos plataus masto invaziją šis rodiklis siekė 92 procentus. Esamą eksportą jūrų keliais ministras pavadino „geru rezultatu“.
„Šiuo metu 84 proc. Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksportuojama per Odesos uostą. Kuriamos naujos kompanijos, tiesa, ne tokio dydžio kaip „Kormotech“, tačiau jos yra čia ir klimatas gerėja“, – sakė V. Kovalis.
2003 metais Lvove įkurta „Kormotech“ pirmąją gyvūnų maisto gamyklą Kėdainių LEZ atidarė 2020 metais, investavusi apie 20 mln. eurų.
Joje šiuo metu dirba apie 170 žmonių, tarp jų – penki ukrainiečiai, o likusieji – lietuviai iš Kėdainių ir aplinkinių miestų.
Bendrovė teigia esanti didžiausia Ukrainos šunų ir kačių maisto gamintoja, patenkanti į pasaulio svarbiausių gyvūnų maisto gamintojų penkiasdešimtuką. „Kormotech“ metinė apyvarta siekia 152 mln. eurų, bendrovė turi 1350 darbuotojų.
Gamyklose Lvivo regione ir Kėdainiuose per metus pagaminama 102 tūkst. tonų gyvūnų maisto, kuris eksportuojamas į 44 šalis visame pasaulyje.
