Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis 2026 m. rugpjūčio 23 d. pareiškė, kad jo šalis „niekada oficialiai nedalyvavo“ jokioje operacijoje, susijusioje su Baltijos jūroje nutiestų dujotiekių „Nord Stream“ susprogdinimu. Pasak jo, Vokietija „puikiai žino“, kad Ukraina šios operacijos neorganizavo ir nevykdė.
Vokietijos prokurorai užsakymą sieja su Ukrainos institucijomis
V. Zelenskis teigė, kad Kyjivas padeda Berlynui atlikti tyrimą ir tikisi, jog byla nesukels Ukrainos ir Vokietijos santykių krizės.
„Mums labai svarbu neprarasti partnerystės, neprarasti pasitikėjimo tų Europos šalių, kurios padeda Ukrainai nuo pat šio karo pradžios“, – sakė prezidentas.
Jo pozicijai tiesiogiai prieštarauja Vokietijos federalinės prokuratūros, tiriančios svarbiausias valstybės saugumo bylas, versija. Prokurorai teigia, kad 2022 metais Ukrainos kariuomenės karininkas Serhii K. ir kiti kariškiai Ukrainos valstybės institucijų pavedimu parengė planą sunaikinti „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“.
Tyrėjų teigimu, operacija turėjo ilgam nutraukti dujų tiekimą šiais vamzdynais ir neleisti Rusijai iš dujų prekybos gaunamomis pajamomis finansuoti karo. Toks kaltinimas gali apsunkinti Kyjivo santykius su Berlynu – vienu svarbiausių Ukrainos karinių rėmėjų.
Kroatijoje sulaikytas naras laukia sprendimo dėl išdavimo
Rugpjūčio 19 d. Kroatijos Pulos mieste pagal 2024 m. birželio 3 d. išduotą Europos arešto orderį sulaikytas Ukrainos pilietis Vladimiras Z. Vokietijos prokurorai jį laiko profesionaliai parengtu naru, kuris 2022 m. rugsėjį prie Baltijos jūros Bornholmo salos dalyvavo tvirtinant sprogmenis prie abiejų „Nord Stream“ dujotiekių.
Vladimirui Z. pareikšti įtarimai dėl bendrininkaujant sukelto sprogimo, antikonstitucinio sabotažo ir statinių sunaikinimo. Išduotas Vokietijai jis turėtų būti pristatytas Federalinio Teisingumo Teismo tyrimo teisėjui.
Rugpjūčio 20 d. Pulos teismas dėl pabėgimo rizikos skyrė įtariamajam suėmimą, kol bus sprendžiamas jo išdavimo klausimas. Advokatas Matija Milosas pranešė ketinantis šį sprendimą apskųsti.
Naujienų agentūros AP duomenimis, Vladimiras Z. yra tas pats Ukrainos pilietis, kurį Lenkijos institucijos vadina Volodymyru Zhuravlovu. Lenkijos teismas 2025 metais atsisakė jį išduoti Vokietijai.
Įtariamasis anksčiau neigė susprogdinęs dujotiekius. Jo advokatas Lenkijos teisme tvirtino, kad klientas atakos metu nebuvo nei Baltijos jūroje, nei kariuomenėje.
Puloje Vladimiras Z. buvo apsistojęs ten pat, kur ir Holivudo politinio trilerio apie „Nord Stream“ ataką kūrybinė grupė. Žiniasklaidos duomenimis, jis dirbo filmo konsultantu. Filmą režisuoja Dougas Limanas, o jame vaidina Seanas Pennas ir Adrienas Brody.
Tyrėjai seka iš Vokietijos išplaukusios jachtos pėdsaką
Vokietijos prokurorai teigia, kad Vladimiras Z. veikė kartu su Ukrainos karininku Serhii K. Pastarasis 2025 m. rugpjūčio 21 d. buvo sulaikytas Italijos Riminio provincijoje, lapkritį perduotas Vokietijai, o 2026 m. birželio 30 d. Hamburge jam pateikti kaltinimai.
Tyrėjų versijoje minima iš Vokietijos Rostoko uosto išplaukusi burinė jachta. Ji per tarpininkus buvo išnuomota iš Vokietijos bendrovės, pasinaudojus suklastotais dokumentais. Prokurorų teigimu, jachta gabenti dideli karinės paskirties galingų sprogmenų kiekiai.
Sprogmenys prie jūros dugnu nutiestų vamzdynų buvo pritvirtinti iki 2022 m. rugsėjo 22 d. Jie detonavo rugsėjo 26-ąją ir smarkiai apgadino abu dujotiekius.
„Nord Stream 1“ sprogimų metu jau neveikė, o „Nord Stream 2“ taip ir nebuvo pradėtas eksploatuoti. Vokietija sustabdė antrojo dujotiekio sertifikavimą prieš pat Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
