Rusija spalio 2 d. vakare dar kartą smogė Pietiniam tiltui Ukrainos sostinėje Kyjive. Apie pataikymą 17.50 val. pranešęs miesto meras Vitalijus Klyčko nurodė, kad į įvykio vietą išsiųstos ekstremaliųjų situacijų tarnybos. Tuo metu tiltas jau buvo uždarytas ir automobiliams, ir metro traukiniams.
Smūgiai pažeidė tilto atramą ir metro apsaugą
Rusijos atakos prieš Pietinį tiltą prasidėjo spalio 1 d. rytą, kai du dronai pataikė netoli jo atraminės konstrukcijos. Pirminė apžiūra kritinių pažeidimų neparodė, todėl antžeminio transporto eismas buvo atnaujintas.
Per dar vieną tos pačios dienos vakaro smūgį, pirminiais duomenimis, buvo apgadinta tilto atrama, kelio danga, atitvaras ir metro apsauginė betoninė konstrukcija. Spalio 2 d. 5.04 val. užfiksuotą naują pataikymą „15min“ įvardijo kaip ketvirtą per parą.
Po naktinių atakų Pietinis tiltas buvo visiškai uždarytas abiem kryptimis. Po Kyjivo gynybos tarybos posėdžio V. Klyčko pareiškė, kad metro eismas juo galėtų būti atnaujintas tik gavus mokslo institutų ekspertų išvadą apie konstrukcijos būklę.
Tiltų ribojimai sukėlė dideles spūstis
Visiškai arba iš dalies uždarius tris iš šešių Kyjivo automobilių tiltų, mieste susidarė didelės spūstys. Kyjivo gyventojas Oleksandras Pihalo naujienų agentūrai AP sakė, kad keturių kilometrų atkarpą važiavo 45 minutes.
Miesto karinės administracijos pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas einantis Petro Pantelejevas nurodė, kad per Metro tiltą buvo galima važiuoti viena juosta iš kairiojo Dniepro kranto į dešinįjį. Per oro pavojų Patono tiltu ribotas eismas priešinga kryptimi, o Šiaurinis ir Podilsko-Voskresenkos tiltai taip pat veikė su apribojimais. Darnycios tiltu iš pradžių buvo važiuojama be trikdžių.
Spalio 2 d. 18.40 val. miesto valdžia paskelbė, kad Pietinis tiltas lieka uždarytas nepriklausomai nuo oro pavojaus. Per pavojų Darnycios tiltu viena juosta buvo leista važiuoti iš dešiniojo kranto į kairįjį, o eismas Metro ir Podilsko tiltais ribotas. Autobusai Nr. 22 ir 91 buvo nukreipti per Darnycios tiltą.
Susisiekimas tarp krantų Kyjivui itin svarbus. „Reuters“ duomenimis, prieš plataus masto Rusijos invaziją kairiajame Dniepro krante gyveno daugiau kaip trečdalis maždaug 3 mln. sostinės gyventojų, nors dauguma darboviečių ir valstybės institucijų yra dešiniajame krante. Analitikas Andrijus Ševčyšynas apskaičiavo, kad kasdien tarp krantų keliauja apie 500 tūkst. žmonių.
Rusija teigė taikiusi į karinį objektą
Rusijos gynybos ministerija prisiėmė atsakomybę už smūgį Kyjivo tiltui ir tvirtino, kad jis bei kiti tą dieną atakuoti objektai buvo naudojami kariniais tikslais. Nepriklausomų šio teiginio įrodymų ministerija nepateikė.
JAV įsikūręs Karo studijų institutas nurodė, kad Pietinis tiltas galėjo būti atakuotas reaktyviniu „Geran“ tipo dronu su 40 kilogramų kumuliacine kovine galvute, tačiau pabrėžė, jog panaudotos galvutės tipas tebėra neaiškus. Instituto vertinimu, tokiu ginklu norint smarkiai apgadinti sustiprintą tilto konstrukciją reikėtų kelių tikslių smūgių per trumpą laiką.
Per tą pačią spalio 2 d. Rusijos atakų bangą dronas pataikė į 25 aukštų gyvenamąjį namą pietryčių Kyjive. Vienas žmogus žuvo, mažiausiai du buvo sužeisti.
Spalio 3 d. Rusija trečią dieną iš eilės atakavo Kyjivo tiltus. Smūgis teko Šiauriniam tiltui: buvo apgadinta jo važiuojamoji dalis ir troleibusų kontaktinis tinklas, todėl eismas sustabdytas.
