Rusijos specialiosioms tarnyboms įsakyta suaktyvinti veiklą Europos Sąjungos ir NATO valstybėse, penktadienį, spalio 2 dieną, paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (HUR). Jos teigimu, Maskva rengia hibridines operacijas, kuriomis siekia pakirsti paramą Ukrainai ir susilpninti NATO pajėgumus.
Rusija esą pasitelks visoje Europoje užverbuotus agentus
HUR tvirtina, kad operacijoms, įskaitant sabotažą, Kremlius ketina pasitelkti visoje Europoje Rusijos karinės žvalgybos GRU ir Federalinės saugumo tarnybos FSB užverbuotus agentus.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusijos tarnybų stebimų galimų taikinių sąraše yra kariniai objektai, ypatingos svarbos infrastruktūra ir ryšių sistemos. HUR atskirai perspėjo, kad taikiniais gali tapti Europos valstybėse veikiančios „Starlink“ palydovinio interneto priėmimo stotys.
HUR pranešė apie numanomus Rusijos planus informavusi Ukrainos tarptautinius partnerius. Tačiau žvalgybinės informacijos, kuria grindžiamas viešas perspėjimas, valdyba nepateikė.
Padegimas Lenkijoje galėjo sutrikdyti ryšį ir Lietuvoje
Perspėjimas paskelbtas praėjus devynioms dienoms po rugsėjo 23-iąją kilusio gaisro „Starlink“ antžeminėje stotyje Vola Krobovskoje, Lenkijoje. Pirminiais Lenkijos prokuratūros duomenimis, gaisras buvo sukeltas tyčia.
Tyrėjai vertina pagrįstą įtarimą, kad padegimo vykdytojai galėjo veikti Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymu. Viena tiriamų versijų – išpuoliu siekta sutrikdyti „Starlink“ interneto ryšį Lenkijoje bei kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse.
Tyrimą atlieka Lenkijos vidaus saugumą užtikrinanti Vidaus saugumo agentūra ir Centrinis policijos tyrimų biuras. Prokuratūros pranešimo metu įtarimai dar nebuvo pareikšti nė vienam asmeniui.
Vola Krobovskos stotis kartu su panašiu objektu Kauno apylinkėse užtikrina ryšį didelei Vidurio ir Rytų Europos daliai, įskaitant Ukrainą. Todėl HUR perspėjimas dėl galimų išpuolių prieš „Starlink“ infrastruktūrą tiesiogiai aktualus ir Lietuvai.
Estija gynybos bendrovės padegimą pavadino Rusijos užsakytu sabotažu
Estijos vidaus saugumo tarnyba KAPO rugsėjo pabaigoje paskelbė, kad rugpjūčio 15 dieną įvykdytas Estijos gynybos bendrovės „Milrem Robotics“ pastato padegimas buvo iš anksto suplanuotas sabotažas, užsakytas Rusijos specialiųjų tarnybų. Įtariamieji dėl šio išpuolio buvo sulaikyti.
KAPO vertinimu, išpuolio veikimo būdas atitinka kitus Rusijos naudai Europoje vykdytus sabotažo veiksmus. Estijos tarnyba nurodė, kad gynybos technologijų įmonės ir Ukrainą remiančios organizacijos yra tarp Rusijos specialiųjų tarnybų taikinių.
ES teigia, kad Rusijos hibridinė veikla suintensyvėjo po 2022 metų vasario 24 dieną pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Ji apima sabotažą, kritinės infrastruktūros trikdymą, kibernetines atakas ir informacinį manipuliavimą. 2024 metų spalį ES sukūrė atskirą sankcijų režimą už Rusijos destabilizuojančią veiklą prieš Bendriją ir jos nares.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte rugsėjo 24 dieną pareiškė, kad Aljansas turi veiksmų planus sabotažo ir bepiločių orlaivių incidentams suvaldyti. Pasak jo, atsakas į šias grėsmes neturėtų reikšti mažesnės paramos Ukrainai.
Maskva neigia vykdanti hibridines operacijas prieš Europos valstybes. Spalio 1 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartojo, kad šalis neketina pulti Europos, o Kremlius kaltinimus dėl destabilizuojančių išpuolių vadina absurdiškais.
