Lietuvos žurnalistų autoklubas, vienijantis didžiąją dalį šalies automobilių ir transporto temomis rašančių žurnalistų, kreipiasi į Seimo narius, ragindamas nepritarti istorinių transporto priemonių apibrėžimo keitimui, kuris, pasak autoklubo, būtų nepagrįstas ir žalingas automobilių kultūrai bei paveldo išsaugojimui.
Seimo narys Antanas Nedzinskas pateikė svarstyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimus.
Esminis siūlomas pokytis – istorinių automobilių amžiaus ribą padidinti nuo 30 iki 40 metų.
Minimalus poveikis, bet didelės pasekmės
Šiuo metu Lietuvoje registruota apie 2 600 istorinių automobilių, iš kurių 1 500 yra pagaminti tarp 1985 ir 1995 metų. Tai sudaro vos 0,1 proc. viso šalies automobilių parko, todėl šių transporto priemonių poveikis eismo saugumui ir aplinkos taršai yra nereikšmingas.
Nepaisant to, jei siūloma pataisa būtų priimta, šie automobiliai netektų istorinės transporto priemonės statuso, o jų savininkai susidurtų su registracijos ir eksploatacijos apribojimais.
Paveldas ir automobilių kultūra
Automobilių entuziastai ir kolekcininkai aktyviai prisideda prie techninio paveldo išsaugojimo, organizuoja parodas ir renginius, populiarina automobilių kultūrą Lietuvoje. Daugelis vertingiausių kolekcinių modelių buvo pagaminti būtent 1985–1995 metais: „Audi Quattro“, BMW Z1, BMW 850, „Ford Escort RS Cosworth“, „Renault Clio Williams“, „Lotus Esprit“, „Ferrari Mondial“, „Toyota Supra“, „Porsche 959“, „Volkswagen Golf GTI“, „Volkswagen T2“ ir daugelis kitų.
Dalis šių automobilių neatitinka modernių išmetamųjų teršalų normų ar naujausių stabdžių sistemų reikalavimų, todėl įstatymo pakeitimas iš esmės eliminuotų juos iš eismo.
Lietuva išsiskirtų iš visos Europos
Visose Europos Sąjungos šalyse istoriniais laikomi automobiliai, kurie yra senesni nei 30 metų. Net Vokietijoje, turinčioje seniausias automobilių gamybos tradicijas, galioja tas pats 30 metų cenzas. Tarptautinė istorinių transporto priemonių federacija (FIVA) taip pat laikosi 30 metų taisyklės.
Jei Lietuva nuspręstų vienašališkai pakeisti šią ribą, taptų vienintele ES šalimi, kuri taiko tokius apribojimus be aiškaus pagrindimo. Kodėl Lietuva turėtų keisti nusistovėjusią praktiką ir atsiskirti nuo Europos automobilių paveldo politikos?
Ar įstatymo pataisa tarnauja siauriems interesams?
Šį įstatymo projektą inicijavo senovinių automobilių klubas „Retromobile“, tačiau nei viena kita su istoriniais automobiliais susijusi organizacija ar muziejus jo nepalaiko. Tai kelia klausimą – ar šis pakeitimas tikrai atspindi visuomenės interesus, ar siekiama kitų tikslų?
Lietuvos automobilių entuziastai jau išreiškė nepritarimą šiai iniciatyvai – peticiją prieš įstatymo pataisą pasirašė beveik 2 000 žmonių.
Lietuvos žurnalistų autoklubas ragina Seimo narius įvertinti šios įstatymo pataisos realų poveikį ir nepritarti Antano Nedzinsko siūlymui. Toks sprendimas išsaugotų istorinių transporto priemonių kultūrą, užtikrintų nuoseklią automobilių paveldo politiką ir išvengtų nepagrįstų ribojimų, kurie neatitinka Europos praktikos.
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Lietuvos žurnalistų autoklubas“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
