Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti Remigijaus Žemaitaičio apkaltinamąjį nuosprendį dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo, Seime turi būti pradėta apkaltos procedūra, teigia Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Viktoras Fiodorovas.
Liepos 22 dieną Apeliacinis teismas atmetė R. Žemaitaičio ir jo advokato apeliacinius skundus, kuriais buvo prašoma politiką išteisinti. Teismas jam skirtą baudą padidino nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų.
Sprendimas įsigaliojo iš karto, tačiau kasacine tvarka dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. R. Žemaitaitis į sprendimo paskelbimą neatvyko.
„Nemuno aušros“ lyderis pareiškė iš Seimo nesitrauksiantis, sprendimą vadino politiniu ir sakė kreipsiąsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
V. Fiodorovo teigimu, gavus įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį Seimo vadovai turi informuoti parlamentą ir pradėti apkaltos procedūrą.
Seimo statute numatyta, kad tokiu atveju Seimas priima nutarimą pradėti apkaltą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar buvo pažeista Konstitucija ir Seimo nario priesaika. Apkaltos būdu mandato netekęs politikas dešimt metų negalėtų kandidatuoti į renkamas pareigas.
V. Fiodorovas neatmetė, kad R. Žemaitaitis iki apkaltos balsavimo gali pats atsisakyti mandato. Taip jis pasielgė 2024 metais, kai Konstitucinis Teismas konstatavo, jog antisemitiniais pareiškimais politikas sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Vilniaus apygardos teismas R. Žemaitaitį pirmąja instancija nuteisė 2025 metų gruodį. Teismas nustatė, kad 2023 metų gegužę ir birželį tuometis Seimo narys vartojo žmogaus orumą žeminančią kalbą ir kurstė neapykantą žydų tautybės žmonėms.
Byloje vertinti septyni politiko įrašai socialiniame tinkle ir jo kalba Seimo plenariniame posėdyje. Teismo vertinimu, dalis pasisakymų rėmėsi istoriniais šaltiniais nepagrįsta bei tikrovės neatitinkančia informacija, žydams kaip grupei priskyrusia atsakomybę už istorinius nusikaltimus, sovietines represijas ir XX amžiaus tragedijas.
