Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo 2-osios paryčiais Kirgizijos sostinėje Biškeke Vokietijos atsakomąsias priemones dėl mėginimo sprogmenimis užtaisytu dronu atakuoti oro uostą pavadino „dar viena rimta klaida“, prieštaraujančia Vokietijos žmonių interesams. Jis atmetė Maskvai mestus kaltinimus ir pareiškė, kad Rusijos atsakomybės „įrodymai“ esą buvo pakišti.
Berlynas teigia įrodęs Rusijos atsakomybę
V. Putino teigimu, Vokietijos valdžia šia istorija mėgina įtikti rinkėjams ir nukreipti jų dėmesį nuo šalies ekonominių bei vidaus politikos problemų.
Vokietijos vyriausybė rugsėjo 1 dieną oficialiai apkaltino Rusiją mėginus surengti išpuolį Leipcigo–Halės oro uoste rytinėje Vokietijos dalyje. Šis oro uostas yra strategiškai svarbus transporto mazgas, naudojamas ir Ukrainos bei NATO logistikai.
Sprogmenimis užtaisytas dronas buvo aptiktas rugpjūčio 4 dieną netoli Ukrainos krovininio lėktuvo. Jo sprogstamasis įtaisas buvo neutralizuotas.
Po drono aptikimo rugpjūčio 5-osios naktį oro uosto veikla nuo 1.55 val. buvo sustabdyta maždaug dviem valandoms. Tuo metu stacionarios antidroninės sistemos oro uoste dar nebuvo – ji buvo perkama.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas pareiškė, kad drono konstrukcija, jo dalys, sprogmenys ir detonatorius atitiko iš kitų Rusijos hibridinių operacijų žinomus požymius. Pasak ministro, policijos tyrimas, veikimo modelis ir žvalgybos duomenys įrodo Rusijos atsakomybę.
Vokietijos žvalgybos duomenys esą rodo, kad operacijoje dalyvavo Rusijos valstybės struktūrų pavedimu veikę asmenys, tačiau konkrečios institucijos nebuvo įvardytos. A. Dobrindto teigimu, įtaisas liudijo aukšto lygio technines žinias ir kruopštų planavimą, nors praktinis plano vykdymas veikiausiai buvo patikėtas žemo rango agentams.
Vokietija uždarys konsulatą ir griežtins kontrolę
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pareiškė, kad Rusijos vadovybė šiuo mėginimu sąmoningai dar labiau pakenkė ir taip smarkiai pašlijusiems abiejų valstybių santykiams.
Rugsėjo 18 dieną bus uždarytas Rusijos generalinis konsulatas Bonos mieste, buvusioje Vakarų Vokietijos sostinėje. Vokietija taip pat nutrauks sutartį, pagal kurią Berlyne veikia Rusijos kultūros centras „Rusų namai“, nors jo uždarymas gali užtrukti.
Berlynas ketina griežčiau tikrinti į Vokietiją atvykstančius Rusijos piliečius ir siūlyti į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus įtraukti daugiau su hibridinėmis atakomis siejamų Rusijos asmenų.
Vokietija taip pat žada didinti spaudimą Rusijos „šešėliniam laivynui“ – neaiškios nuosavybės tanklaiviams ir kitiems laivams, naudojamiems naftai gabenti apeinant Vakarų sankcijas. J. Wadephulis nurodė, kad Vokietija prireikus galėtų atsakyti griežčiau, tačiau šiuo metu stipresnės reakcijos nelaiko būtina.
Maskva atmeta kaltinimus ir žada atsaką
Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas buvo iškviestas į Vokietijos užsienio reikalų ministeriją. Rusijos ambasada kaltinimus pavadino nepagrįstais ir absurdiškais bei perspėjo, kad jie neliks be pasekmių.
Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažadėjo „tinkamą atsaką“. Ji tvirtino, kad Berlynas nepateikė įtikinamų Rusijos kaltės įrodymų.
