Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius trečiadienį pareiškė, kad Lietuvos migracijos politiką būtina peržiūrėti iš esmės – nuo užsieniečių įdarbinimo kvotų ir įdarbinimo agentūrų veiklos iki saugumo rizikų bei atvykėlių integracijos.
Muftiato tikrinimą politikas vadina populistiniu žingsniu
V. Sinkevičius sutiko, kad valstybė turi stebėti galimą atskirų grupių radikalizaciją. Vis dėlto dėmesio sutelkimą į Lietuvos musulmonų religinę bendruomenę vienijantį muftiatą jis pavadino populistiniu bandymu kovoti su migracijos politikos pasekmėmis.
„Ne muftiate yra problema, pirmiausia yra praeitos Vyriausybės priimtuose neatsakinguose sprendimuose dėl migracijos politikos. Visi tie žmonės atvyko valstybės kvietimu, o ne muftiatas sukvietė juos čia, įdarbino“, – Žinių radijui sakė Demokratų sąjungos vadovas.
Lietuvos muftijus Aleksandras Beganskas taip pat tvirtino, kad musulmonų bendruomenė migrantų nekviečia. Anot jo, žmonės į Lietuvą atvyksta dirbti, moka mokesčius ir turi leidimus gyventi.
Diskusija dėl musulmonų bendruomenės ir migracijos paaštrėjo po rugsėjo viduryje prie Kauno mečetės įvykusio incidento. Per musulmonų pamaldas baikeriai triukšmavo, skandavo ir demonstravo kiaulės galvą. Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kurstymo prieš žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas kreipėsi į Lietuvos žvalgybos instituciją – Valstybės saugumo departamentą. Jis paprašė informacijos ir apie Lietuvoje veikiantį muftiatą bei jo vadovybę, ir apie incidente dalyvavusius baikerius.
Siūlo tikrinti kvotų sudėtį ir agentūrų veiklą
V. Sinkevičius ragina peržiūrėti užsieniečių įdarbinimo kvotų sistemą bei įdarbinimo agentūrų veiklą. Jo teigimu, taip pat reikia įvertinti su imigracija iš Baltarusijos siejamas grėsmes valstybės saugumui ir tai, kaip Lietuvoje sekasi integruotis ukrainiečiams.
Dar rugpjūčio 31 dieną politikas dabartinę migracijos politiką vadino chaotiška ir ragino aiškiai nustatyti, kokių darbuotojų Lietuvai reikia bei pagal kokius kriterijus vertinama jų integracija.
Pasak jo, kvota neturėtų būti vien bendras skaičius. Valstybė turi matyti, kas sudaro kvotą, kaip ji gali būti apeinama ir ar pasirinkta sistema nekelia įtampos visuomenėje.
2026 metais Lietuvoje patvirtinta 24,7 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvota, atitinkanti 0,9 proc. šalies 2,9 mln. nuolatinių gyventojų skaičiaus. Visa kvota buvo išnaudota jau liepą.
Transporto sektoriaus atstovai skelbė, kad ją išnaudojus gali trūkti apie 10 tūkst. vairuotojų. Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas galimus praradimus įvertino 650 mln. eurų eksporto pajamų ir 85 mln. eurų su darbo vietomis susijusių mokesčių.
Vyriausybė rengia platesnius migracijos kontrolės pakeitimus
Rugsėjo 21 dieną premjeras Mindaugas Sinkevičius pavedė vidaus reikalų ministrui M. Katelynui parengti kompleksinį planą, kaip griežčiau valdyti imigraciją ir su ja siejamas įtampas visuomenėje.
M. Katelynas pripažino, kad dabartinė migrantų kvotų sistema neveikia, ir paskelbė, jog Vidaus reikalų ministerija rengia platesnių pakeitimų pasiūlymus.
Premjeras pabrėžė, kad kvotos peržiūra nebūtinai reikš jos mažinimą. Griežtesnė kontrolė, anot jo, taip pat nereiškia sienų uždarymo ar visiško užsienio darbo jėgos atsisakymo.
Vyriausybė Lietuvos migracijos politikos gaires atnaujino balandžio 8 dieną. Jose numatyta derinti darbo rinkos poreikius, griežtesnę migracijos kontrolę ir užsieniečių integraciją. Darbo jėgą siūloma pirmiausia pritraukti iš saugių valstybių, nuolat vertinti saugumo bei radikalizacijos rizikas ir prireikus griežtinti atvykimo sąlygas.
