2025 m. trečiąjį ketvirtį valdžios sektoriaus (VS) pajamų augimui viršijus išlaidų augimą, VS deficitas sumažėjo iki –1,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Skolinimosi apimčiai viršijus skolos grąžinimo apimtį, skolos ir BVP santykis laikinai padidėjo iki 40,7 proc., tačiau naujausi mėnesiniai duomenys leidžia tikėtis, kad 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį skolos santykis sumažės iki 39,1 proc.
Kasparas Vasiliauskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas
2025 m. trečiąjį ketvirtį VS pajamos didėjo sparčiau negu išlaidos (atitinkamai 9,1 ir 8,3 %), todėl per ketvirtį VS balanso* ir BVP** santykis šiek tiek pagerėjo ir sudarė –1,7 proc. Kaip jau rašyta ankstesniuose duomenų komentaruose, valstybės lėšomis draudžiamų asmenų statistika dažnai reikšmingai iškreipia bendrąsias VS pajamų ir išlaidų raidos tendencijas. Pašalinus šiuos duomenis iš VS išlaidų ir pajamų, pastebima, kad 2025 m. trečiąjį ketvirtį VS išlaidas labiausiai didino socialinių išmokų ir atlygio darbuotojams išlaidos, o pajamas – visos pagrindinės pajamų rūšys panašiai. Kaip ir ankstesniais praėjusių metų ketvirčiais, išaugusias socialines išmokas daugiausia paaiškina pensijų indeksavimas, taip pat metų pradžioje padidėję įvairių išmokų vienetiniai įkainiai ir atlygis švietimo, viešojo valdymo ir sveikatos sektorių darbuotojams. Mokestinės pajamos ir socialinės įmokos padidėjo dėl augusių makroekonominių dydžių (bazių), nuo kurių jos renkamos: padidėjęs atlyginimų fondas didino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamas ir socialines įmokas, o augęs vartojimas – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų pajamas. Nemokestines pajamas padidino ir gauti kapitalo pervedimai, kuriuos galima sieti su Europos Sąjungos (ES) investicinių lėšų pervedimais. Be to, geresniam balansui poveikį turėjo ir ankstesnių laikotarpių duomenų peržiūra – VS pajamos buvo didesnės, o išlaidos mažesnės, nei manyta anksčiau – 2024 m. ketvirtąjį–2025 m. antrąjį ketvirčiais.
Naujausi aukštesnio dažnio duomenys rodo, kad 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį VS balanso ir BVP santykis vėl šiek tiek pablogėjo. Remiantis Valstybės duomenų agentūros skelbiamais mėnesiniais centrinės valdžios (CV) ir Lietuvos banko sudarytais įverčiais, galima daryti prielaidą, kad ketvirtąjį ketvirtį VS pajamos augo lėčiau nei išlaidos . Didžiausią įtaką pajamų augimui darė surinkti mokesčiai ir socialinės įmokos. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ duomenys rodo, kad ketvirtąjį ketvirtį toliau sparčiai didėjo pajamos iš GPM, akcizų, PVM, taip pat daugiau buvo surinkta socialinio draudimo įmokų. Tik pajamos iš pelno mokesčio buvo mažesnės, palyginti su ankstesniais metais. VS išlaidas toliau didino socialinės išmokos ir augęs švietimo, sveikatos ir viešojo valdymo sektorių atlyginimų fondas. Šiems mėnesiniams duomenims būdingas didelis kintamumas, todėl jų implikacijas visam VS derėtų vertinti atsargiai. Tačiau jei raidos prielaidos pasitvirtintų, tai reikštų, kad VS balanso ir BVP (keturių ketvirčių slankiųjų sumų) santykis 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį suprastėjo ir sudarė apie –2,3 proc. Tikėtinas VS deficito lygis yra aukščiausias nuo 2021 m. trečiojo ketvirčio pabaigos, kai VS deficitas buvo didelis dėl didesnių išlaidų, susijusių su COVID-19 pandemijos padarinių švelninimu, ir reikšmingai didesnis už 2012–2019 m. istorinį vidurkį.
2025 m. trečiąjį ketvirtį dėl teigiamo grynojo skolinimosi VS skolos ir BVP santykis laikinai padidėjo iki 40,7 proc. Finansų ministerijos skelbiama Lietuvos Vyriausybės skolinimosi ir skolos grąžinimo statistika rodo, kad liepos–rugsėjo mėn. buvo 1 920 mln. Eur daugiau pasiskolinta, nei grąžinta skolos. Tačiau spalio–lapkričio mėn. skolinimosi duomenys ir viešai prieinama informacija leidžia tikėtis, kad 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį skolinimosi balansas bus neigiamas, dėl kurio VS skolos ir BVP santykis sumažės iki 39,1 proc.
Žvelgiant į ateitį, manoma, kad VS finansų rodikliai 2026 m. bus panašūs į 2025 m. fiksuotas reikšmes, tačiau pamažu pradės ryškėti didinamo gynybos finansavimo poveikis. Iš pirmo žvilgsnio 2026 m. VS fiskalinė padėtis bus panaši į 2025 m.: VS deficitas,
nulemtas augančio CV deficito ir iš dalies kompensuojamas kitų VS subsektorių (labiausiai socialinės apsaugos fondų) pertekliaus, bus šiek tiek didesnis nei 2025m., tačiau neviršys Mastrichto kriterijaus ir bus vienas iš mažiausių tarp ES šalių. Vis dėlto tokią VS balanso situaciją lemia gynybos išlaidų apskaitos ypatumai. 2026 m. reikšmingai didėjant gynybos įsipareigojimams, jie į augančių VS išlaidų ir balanso statistiką bus įtraukti tik vėlesniais metais, kai įsigijama karinė technika faktiškai atvyks į Lietuvą. Dėl šios priežasties pagal oficialią metodiką apskaičiuojamas VS balansas atrodo geresnis, nei jis būtų tuo atveju, jei gynybos išlaidos į apskaitą būtų įtraukiamos pinigų srautų principu, t. y. jei CV ir VS sektoriaus balansas blogėtų tokiu mastu ir tuo metu, kai yra prisiimami nauji įsipareigojimai.
Nors VS balanse visos gynybos išlaidos „pasimatys“ tik ateityje, avansiniais mokėjimais finansuojami augantys gynybos įsipareigojimai didins skolos lygį artimiausiais metais. Dėl gynybos poreikių bei dėl didėjančių įsipareigojimų įgyvendinant kitas valstybės funkcijas augantis CV pirminių pajamų deficitas reikšmingai didins skolos ir BVP santykį 2026–2028 m. Tikėtina, kad ateityje geopolitinė įtampa neatslūgs, o tai reikš, jog gynybos finansavimas net ir po 2028 m. privalės būti prioritetinė viešųjų finansų sritis. Kartu didžioji dalis kitų išlaidų, ypač socialinių, yra „užprogramuotos“ didėti dėl senėjančios visuomenės, didėsiančio gavėjų skaičiaus, taip pat dėl teisės aktuose nustatytų automatinio indeksavimo taisyklių. Šių veiksnių visuma, taip pat dėl išaugusios skolos padidėję palūkanų mokėjimai didins struktūrinį deficitą – jis 2028 m. artės prie 3 proc. Tai reiškia, kad jeigu reikšmingai pablogetų ciklinė padėtis, fiskalinė erdvė, nepažeidžiant fiskalinės drausmės taisyklių, bus gerokai sumažėjusi. Tokia situacija didina fiskalinį pažeidžiamumą ir didina poreikį jau dabar ieškoti tvaresnių pajamų šaltinių, peržiūrėti išlaidų prioritetus ir efektyviau panaudoti lėšas.
Vis dėlto, nors Lietuvos skolos ir BVP santykis didės, 2028 m. šis santykis bus vis dar mažas, palyginti su kitomis ES valstybėmis. Lietuva nėra atskira sala – visoje Europoje dėl augančios geopolitinės įtampos ir nepalankių demografinių tendencijų didėja gynybos ir kitų viešųjų išlaidų įsipareigojimai. Kartu, atsižvelgiant į patirtį, įgytą per ankstesnius fiskalinės konsolidacijos periodus, akivaizdžiai yra sumažėjęs politinis ir visuomeninis noras tiek grįžti prie dalies viešųjų išlaidų prioritetų peržiūros ir konsolidacijos, tiek reikšmingai didinti viešųjų finansų pajamas. Dėl to tikėtina, kad augantys įsipareigojimai artimiausiais metais nebus kompensuojami nei didesnėmis pajamomis, nei kitų išlaidų mažinimu, o tai lems didesnius biudžeto deficitus ir sparčiau augantį skolos lygį tarp visų ES šalių.
* VS balansas apskaičiuojamas kaip keturių ketvirčių slankioji suma.
** BVP apskaičiuojamas kaip keturių ketvirčių slankioji suma.
