Valstybės kontrolė įvertino, ar Lietuva pasieks energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir ar šalyje taikomos priemonės leis iki 2030 m. sutaupyti bent 39,3 TWh galutinės energijos. Taip pat vertinta, ar metinis pirminės energijos suvartojimas neviršys 63,3 TWh, o galutinės energijos suvartojimas – 51 TWh. Šie reikalavimai nustatyti 2023 m. atnaujintoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria siekiama mažinti ES priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.
Apžvalgos rezultatai rodo, kad Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytos priemonės sudaro sąlygas iki 2030 m. pasiekti tik vieną iš trijų Lietuvai keliamų tikslų – sutaupyti ne mažiau nei 39,3 TWh galutinės energijos. Tačiau, anot Valstybės kontrolės, numatytos priemonės yra nepakankamos, kad būtų pasiekti kiti du tikslai – sumažinti pirminės ir galutinės energijos vartojimą.
Nors per pirmuosius ketverius metus apskaičiuoti energijos sutaupymai sudaro daugiau kaip pusę (55,6 proc.) iki 2030 m. reikalingo sutaupyti 39,3 TWh kiekio, faktinis energijos vartojimas Lietuvoje nemažėja. 2024 m. buvo suvartota 7,31 TWh daugiau pirminės ir 2,37 TWh daugiau galutinės energijos nei 2022 metais. Toks augimas rodo, kad įgyvendinamos priemonės, augant ekonomikai, neatsveria didėjančio energijos poreikio ir kelia riziką direktyvos tikslų pasiekimui.
„Šiandien matome paradoksą – energijos sutaupymus skaičiuojame ir deklaruojame, o bendras energijos vartojimas šalyje auga. Tai rodo, kad vien teorinių skaičiavimų nepakanka. Norint realiai mažinti energijos vartojimą, būtina stiprinti energijos vartojimo efektyvumo priemonių planavimą ir jų poveikio stebėseną“, – teigiama Valstybės kontrolės pranešime.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pabrėžė, kad siekiant nustatyti pagrindines energijos vartojimo augimo priežastis, būtina ne tik atlikti teorinius skaičiavimus, bet ir išsamiai įvertinti realų taikomų priemonių poveikį faktiniam energijos vartojimui, atsižvelgiant į ekonomikos augimą ir didėjantį energijos poreikį.
Apžvalgoje pažymima, kad viešųjų pastatų modernizavimas yra viena svarbiausių sričių energijos taupymui šalyje. 2021–2024 m. valstybė skyrė beveik 100 mln. eurų siekdama sutaupyti 346 GWh energijos. Valstybės kontrolė šiais metais planuoja atlikti auditą „Viešųjų pastatų energijos efektyvumo didinimas“, kurio metu bus analizuojamos su viešųjų pastatų modernizavimu susijusios problemos, jų priežastys ir galimi sprendimai.
