Valstybės rezervas yra vienas svarbiausių valstybės saugumo garantų, naudojamas ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Valstybės rezervo sudarymas, kaupimas ir tvarkymas“ rodo, kad valstybės rezervas sudaromas neatsižvelgiant į didžiausią riziką keliančius pavojus ir yra nepagrįstas jų valdymo planuose numatytais scenarijais. Taip pat esama rezervo kaupimo ir tvarkymo sistema neužtikrina, kad jis būtų pakankamas, tinkamas ir prireikus operatyviai pristatomas į reikiamą vietą.
Tai nėra pirmas Valstybės kontrolės auditas, skirtas įvertinti, ar sudarytos tinkamos sąlygos ir suformuotas valstybės rezervas, kuris užtikrins valstybės poreikius ekstremaliųjų situacijų, krizės metu (ir jų padariniams likviduoti), paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, kitais atvejais. Dar 2017 m. Valstybės kontrolė vertino valstybės, savivaldybių institucijų ir ūkio subjektų pasirengimą individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai. Deja, rekomendacija dėl tinkamo valstybės pasirengimo per 8 metus taip ir nebuvo įgyvendinta.
Nuo 2022 iki 2025 m. pirmojo pusmečio valstybės rezervo atsargoms kaupti ir prižiūrėti skirta 12,6 mln. Eur. Jį sudaro 665 skirtingos atsargų pozicijos – medicinos, maisto produktų, susisiekimo ir civilinės saugos priemonių atsargos. Audito metu nustatyta, kad Vyriausybė nėra patvirtinusi 660 valstybės rezervo atsargų pozicijų ir jų kiekių bei nenustatė terminų, iki kada šios atsargos turi būti sukauptos, nors to reikalauja teisės aktai. Neapibrėžus visiems galimiems didelės rizikos pavojams būtino valstybės rezervo dydžio ir sudėties, nesudaromos tinkamos sąlygos jam pagrįstai planuoti, kaupti ir kontroliuoti.
„Mes negalime aklai kaupti atsargų tikėdamiesi, kad jos kada nors tiks. Kiekvienas rezervui skirtas euras turi būti panaudotas ten, kur rizika didžiausia. Tik tada, kai valstybės rezervas ir savivaldybių veiksmai atitiks realius gynybos ir saugumo planus, galėsime pasitikėti valstybės pasirengimu“, – pažymėjo valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad kilus grėsmei valstybės saugumui valstybės rezervo maisto atsargos būtų naudojamos tik nuo septintos dienos. Pirmąsias 72 valandas gyventojai patys turėtų pasirūpinti maistu, o ketvirtą–šeštą dienomis maisto tiekimą turėtų užtikrinti savivaldybės. Tačiau šis modelis nėra įteisintas – auditas parodė, kad savivaldybės šiam tikslui maisto atsargų nekaupia.
Auditas taip pat atskleidė valstybės rezervo kaupimo trūkumus. Dauguma Vyriausybės nustatytų metinių valstybės rezervo sukaupimo užduočių 2021–2024 m. nebuvo įvykdytos. Dėl to 2024 m. nepanaudota 37 proc. asignavimų, iš jų 25 proc. panaudota kitoms valstybės rezervo tvarkytojų reikmėms.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad valstybės rezervui maisto produktų atsargos kaupiamos ne jas įsigyjant ir sandėliuojant, o rezervuojant pagal sutartis. Šis maisto produktų kaupimo būdas grindžiamas mažesniais kaštais, nes kaupiant atsargas fiziškai valstybė turėtų skirti finansavimą atsargoms įsigyti, transportuoti, sandėliuoti, administruoti ir atnaujinti. Vis dėlto šis būdas pasirinktas neatlikus kaštų ir naudos analizės, kuri leistų pagrįsti, kad jis reikalauja mažiau sąnaudų, nei atsargų įsigijimas ir nuolatinis jų saugojimas.
Pažymėtina, kad atsargų saugojimo vietos parinktos neįvertinus didžiausių grėsmių ir galimų jų padarinių, taip pat neužtikrinant atsargų laikymo decentralizacijos. Todėl, kilus pavojui, dalis valstybės rezervo atsargų gali būti užterštos, prarastos arba tapti neprieinamos. Siekiant spręsti šias problemas, parengta medicinos atsargų saugojimo vietų decentralizavimo koncepcija, suplanuota pastatyti naujus sandėlius civilinės saugos priemonių atsargoms saugoti.
Auditas parodė, kad nėra aiškiai suplanuota, kas ir kaip turėtų užtikrinti valstybės rezervo atsargų pristatymą į panaudojimo vietas. Todėl, kilus pavojui, atsargos gali nepasiekti gavėjų arba būti pristatomos pavėluotai. Valstybinio lygio mobilizacijos pratybos „Vyčio skliautas“ taip pat atskleidė poreikį logistikos paslaugas teikti centralizuotai. Iki 2026 m. pabaigos Vyriausybė suplanavo sudaryti centralizuotų susisiekimo paslaugų teikimo sutartis, kurios užtikrintų, kad kilus pavojui logistikos paslaugos būtų teikiamos laiku.
Už valstybės rezervą atsakingoms institucijoms (Vyriausybei, ir jos kanceliarijos Nacionaliniam krizių valdymo centrui, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Žemės ūkio ministerijoms ir Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui) Valstybės kontrolė pateikė 16 rekomendacijų. Jas įgyvendinus, dar šiais metais būtų suplanuotas realiems pavojams pritaikytas valstybės rezervas, užtikrinantis gelbėjimo pajėgų ir nukentėjusių gyventojų poreikius ekstremaliųjų situacijų, krizės, nepaprastosios padėties, mobilizacijos ar karo metu. Suformavusi realius poreikius atitinkantį valstybės rezervą, Vyriausybė patvirtins jo sukaupimo iki 2030 m. planą. Įgyvendinus rekomendacijas, bus sudarytos sąlygos sistemiškai kaupti ir tvarkyti rezervą, tikslingai ir efektyviai naudoti finansavimą, padidinti atsargų saugumą ir prireikus užtikrinti jų operatyvų pristatymą.
Dalis šio audito ataskaitos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, yra įslaptinta. Visos apimties audito ataskaita pateikta sprendimų priėmėjams, turintiems teisę susipažinti su šia informacija.
