Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyrius perspėja miškų savininkus ir valdytojus apie itin palankias sąlygas žievėgraužio tipografo masiniam dauginimuisi susidarymą dalyje Lietuvos, o tai kelia realią grėsmę brandžių eglynų išsaugojimui.
Stebėsenos duomenys rodo, kad 2026 m. pavasarinė žievėgraužio tipografo generacija yra apie 30 proc. gausesnė nei pernai: vienoje feromoninėje gaudyklėje vidutiniškai sugauta 6–7 tūkst. vabalų, palyginti su 5 tūkst. 2025 m. Geriausia situacija yra Vakarų Lietuvoje (1–3 tūkst. vabalų gaudyklėje), tačiau didžiausia rizika nustatyta centrinėje ir pietvakarinėje šalies dalyse. Ypač didelės kenkėjo populiacijos fiksuotos Punios, Sitkūnų ir Josvainių girininkijose, kur vienoje gaudyklėje sugauta vidutiniškai nuo 14 iki 18 tūkst. vabalų.
Tokie rodikliai atitinka „epidemines“ populiacijos būkles, kai žievėgraužiai masiškai puola ne tik nusilpusius, bet ir sveikus eglynus, formuodami naujus masinio dauginimosi židinius. Padėtį komplikuoja prognozuojamos oro sąlygos – pirmoje liepos pusėje orai bus iki 1,5 °C šiltesni už daugiametį vidurkį ir iki 15 proc. sausesni, kas itin palanku šiam kenkėjui.
VMT specialistai primena, kad veiksmingiausia priemonė stabdyti plitimą ir apsaugoti eglynus yra ankstyvas pažeistų medžių aptikimas ir operatyvus jų pašalinimas. Vėlavimas gali lemti sparčiai besiplečiančius židinius bei reikšmingus nuostolius. Būtina reguliariai žvalgyti vidutinio amžiaus ir brandžius eglynus. Pavojus išduoda šviesiai žali spygliai, gausiai pribyrėję ant paklotės, bei rudos išgraužos aplink kamieną.
Nustačius žievėgraužio užpultus medžius, būtina nedelsiant imtis sanitarinių priemonių. Pagal taisykles, iki pirmųjų lėliukių susiformavimo, tokios eglės turi būti iškirstos ir išvežtos ne arčiau kaip 500 metrų nuo pakraščio eglynų, kuriuose vyresni nei 40 metų spygliuočiai sudaro daugiau kaip 20 proc. Jei išvežti neįmanoma, žievė turi būti nulupta arba kenkėjai sunaikinti kitais nustatytais būdais.
