Klausos aparatai šiandien nebėra tokie pat gremėzdiški prietaisai, kokie buvo prieš kelis dešimtmečius. Tai išmanūs, beveik nematomi pagalbininkai, kurie gali iš esmės pakeisti kasdienybę. Svarbiausia – žinoti, kad jų įsigijimą gali iš dalies arba visiškai kompensuoti valstybė.
Apie tai, kaip veikia kompensavimo sistema, kokie žingsniai laukia norinčių gauti paramą ir ką svarbu žinoti renkantis klausos aparatą, pasakoja „Lora“ klausos centro vyr. specialistė Dovilė Vitonytė.
Kompensacija – ne privilegija, o teisė
Valstybės kompensacija klausos aparatams – tai ne išimtis, o aiškiai reglamentuota teisė.
„Daugelis žmonių vis dar mano, kad kompensacija taikoma tik vaikams ar visiškai negirdintiems asmenims. Tai mitas. Kompensacija priklauso ir suaugusiesiems, jei jų klausos nusilpimas atitinka nustatytus kriterijus“, – sako klausos specialistė.
Pasak jos, pirmasis žingsnis – kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašo siuntimą otorinolaringologo (LOR) konsultacijai. Specialistas įvertina klausos būklę ir, jei nustatomas klausos nusilpimas, pacientas siunčiamas pas gydytoją surdologąarba audiologą, kuris ir priima sprendimą dėl kompensacijos skyrimo.
„Valstybinė ligonių kasa kompensuoja klausos aparatus tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, tačiau kompensacijos dydis priklauso nuo paciento amžiaus, klausos nusilpimo lygio ir kitų veiksnių“, – paaiškina D. Vitonytė.
Kompensacija skiriama tik tuo atveju, jei klausos sutrikimas nustatomas abiem ausims – tuomet išduodami du kompensuojamieji klausos aparatai, kiekvienai ausiai po vieną. Suaugusiesiems kompensuojama suma siekia nuo 190 iki 386 eurų už vieną aparatą, o vaikams ir jaunuoliams iki 24 metų – net iki 705 eurų. Be to, kompensuojamas ne tik klausos aparatą, bet ir kai kurias papildomas priemones, pavyzdžiui, ausies įdėklus.
„Žmonės dažnai nustemba sužinoję, kad valstybė iš tiesų padengia didelę dalį klausos aparato kainos. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms ar šeimoms, auginančioms vaikus su nusilpusia klausa“, – priduria klausos specialistė.
Ką svarbu žinoti apie kompensuojamus aparatus?
Kompensuojami klausos aparatai – tai bazinio lygio prietaisai, kurie atitinka pagrindinius klausos korekcijos poreikius. Tačiau, kaip pažymi D. Vitonytė, šiuolaikiniai klausos aparatai labai skiriasi savo funkcionalumu, dizainu ir technologijomis.
„Pacientas turi teisę rinktis – naudotis tik kompensuojamu aparatu arba primokėti ir įsigyti pažangesnį modelį. Pastarieji dažnai turi triukšmo slopinimo, kryptinio garso fiksavimo, belaidžio ryšio su telefonu ar televizoriumi funkcijas“, – pristato ji.
Pasak klausos centro specialistės, dažniau žmonės renkasi hibridinį variantą – pasinaudoja šia kompensavimo tvarka ir primoka už aukštesnės klasės aparatą. Tai leidžia gauti individualiai pritaikytą sprendimą, kuris geriausiai atitinka gyvenimo būdą ir poreikius.
Kompensacijos gavimo žingsniai
Nors galimybė gauti kompensaciją klausos aparatui gali atrodyti paini ar reikalaujanti daug pastangų, iš tiesų procesas yra aiškiai apibrėžtas ir įveikiamas. Tereikia žinoti, nuo ko pradėti ir kokius dokumentus pateikti, sako D. Vitonytė.
Ji pristato pagrindinius žingsnius, kurie padės greičiau ir sklandžiau pasinaudoti šia svarbia parama:
- Kreipkitės į šeimos gydytoją – jis išrašo siuntimą LOR gydytojui.
- LOR gydytojas įvertina klausą ir, jei reikia, siunčia pas surdologą/audiologą.
- Gydytojas surdologas/audiologas priima sprendimą dėl kompensacijos.
- Pasirenkamas klausos aparatas – galima rinktis kompensuojamą arba primokėti už pažangesnį.
- Aparatas pritaikomas individualiai, atliekami reguliavimai, pacientas mokomas juo naudotis.
Svarbiausia – nelaukti
Klausos silpimas – tai ne tik fizinis iššūkis, bet ir socialinis barjeras, galintis paveikti žmogaus savivertę, bendravimą bei gyvenimo kokybę, pabrėžia specialistė. Tačiau šiuolaikinės technologijos ir valstybės parama leidžia žmogui vėl girdėti gyvenimą aiškiai.
„Vienas didžiausių iššūkių – žmonių delsimas. Daug kas metų metus ignoruoja klausos sutrikimus, kol situacija tampa labai sudėtinga. Tačiau kuo anksčiau pradedamas naudoti klausos aparatas, tuo geresni rezultatai – tiek fiziologine, tiek psichologine prasme“, – kalba D. Vitonytė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad klausos aparatas – tai ne vienkartinis sprendimas, o procesas.
„Svarbu ne tik įsigyti aparatą, bet ir jį tinkamai sureguliuoti, priprasti, reguliariai lankytis pas specialistą. Tik tuomet galima tikėtis maksimalaus efekto. Ir atminkite, kad kuo anksčiau pradėsite spręsti klausos problemas, tuo greičiau grįšite į aktyvų, kokybišką gyvenimą“, – akcentuoja „Lora“ klausos centro specialistė.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
