Valdemaras Jakubovskis, „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento vadovas
Tradicinis požiūris, kad sėkmingas verslas yra tas, kuris veikia efektyviai, atrodo, nebeatliepia laikmečio realijų. Žinoma, efektyvumas gyvybiškai svarbus, bet jis padeda augti stabilioje aplinkoje – kai taisyklės aiškios, tiekimo grandinės veikia, o rizikas galima numatyti bent keliems žingsniams į priekį. Tačiau tokia nuspėjama verslo aplinka tampa ne visada įmanoma.
Rizikos, kurias anksčiau vertinome kaip atskirus įvykius – įrangos gedimą, tiekimo sutrikimą, žaliavų kainų pokytį ar paklausos sumažėjimą – šiandien dažnai veikia kartu. Kibernetinis incidentas gali sustabdyti atsiskaitymus, geopolitiniai sprendimai pakeisti logistikos maršrutus, o reguliavimo pokyčiai pareikalauti naujų investicijų. Tokios rizikos persidengia, viena kitą sustiprina ir verslo pečius vis dažniau užgula vienu metu.
Naujausias kasmet atliekamas tyrimas „Allianz Risk Barometer“ tarp svarbiausių verslo rizikų išskiria kibernetinius incidentus, dirbtinį intelektą ir įvairaus pobūdžio veiklos sutrikimus, įskaitant tiekimo grandinių trukdžius. Pastarųjų pavyzdys gerai parodo, kiek verslai iš tiesų pasiruošę tokiems sutrikimams – šiame tyrime tik 3 proc. apklaustų rizikos valdymo ekspertų jas įvertino, kaip labai atsparias. Be to, Pasaulio ekonomikos forumo vertinimu, rizikos šiandien auga ne tik savo mastu, bet ir tarpusavio sąsajomis bei greičiu.
Mažos ar vidutinės įmonės atstovui, kurių Lietuvoje turime daugiausia, minėtų ataskaitų linksniuojamos globalios rizikos, kaip geoekonominė konfrontacija ar tiekimo grandinių krizė gali atrodyti labai tolimos. Tačiau visos jos vėliau pavirsta į labiau apčiuopiamus dalykus: pabrangęs tiekimas, vėluojantis užsakymas, naujas reikalavimas, darbuotojų trūkumas ar netikėtai pasikeitęs kliento užsakymas.
Pavyzdžiui, remiantis pernykšte audito ir konsultacijų bendrovės „PwC“ Lietuvos ir Baltijos šalių įmonių vadovų apklausa, matyti, kad Lietuvos verslo ekonominį gyvybingumą labiausiai veikia reguliacinės aplinkos pokyčiai, didėjančios produktų ir paslaugų išlaidos bei mažėjanti paklausa.
Šioje vadovų apklausoje 43 proc. Lietuvos įmonių vadovų geopolitinių konfliktų riziką vertina kaip aukštą arba labai aukštą. Praėjusios savaitės įvykiai, kai buvo paskelbtas oro pavojus dėl į šalies teritoriją įskridusių dronų, parodo, kad ši rizika verslui netikėtai gali tapti reali.
Didžiausio draudiko šalyje „Lietuvos draudimas“ atliktas smulkaus ir vidutinio verslo išorinių rizikų valdymo tyrimas šią realybę parodo iš arčiau: dauguma mažų ir vidutinių įmonių Lietuvoje vienu metu identifikuoja 6–8 aktualias išorines rizikas.
Remiantis šiuo tyrimu, viena įmonė vidutiniškai jau yra susidūrusi su 5,4 išorinėmis rizikomis: 73 proc. patiria stiprėjančią konkurenciją, daugiau nei 60 proc. susiduria su technikos gedimais, darbo užmokesčio augimu, darbuotojų klaidomis ir paklausos mažėjimu.
Todėl šiandien verslo atstovus skatiname kelti labai praktinius klausimus: kas nutiktų, jei rytoj neveiktų pagrindinė įranga, vėluotų tiekėjas ar negalėtume pasiekti svarbių duomenų?
Kai žala jau padaryta – sustoja įmonės veikla, stringa tiekimas ar prarandamas kliento pasitikėjimas – pasirinkimų lieka mažai. Brandesnis rizikų valdymas prasideda nuo įvertinimo: kurie procesai mums yra kritiniai, kas už juos atsakingas, kiek laiko galėtume veikti sutrikus tiekimui ar sistemoms, kokių finansinių apsaugos priemonių turime?
Įmonės, matančios poreikį ir dedančios pastangas kurti atsparumą iš anksto, gali būti pelnytai vadinamos „prognozuojamai augančiu verslu“. Tokių organizacijų vadovai ir verslo sprendimų priėmėjai žino, kurie procesai yra kritiniai, turi aiškų rizikų vertinimo ir valdymo planą ir geba išlaikyti stabilumą darbuotojams, klientams bei partneriams.
Toks verslas gali planuoti, investuoti ir nepamesti krypties net tada, kai neapibrėžtumas tampa vis dažnesniu kasdienybė palydovu. Ateityje stipresni bus ne tie verslai, kurie tikėsis identifikuoti kuo mažiau rizikų, o tie, kurie bus pasiruošę augti šių rizikų aplinkoje.
