Vilniaus apygardos teismas penktadienį, rugpjūčio 21 dieną, atmetė buvusio teisėjo ir ministro Eimučio Misiūno ieškinį prezidentui Gitanui Nausėdai. E. Misiūnas prašė pripažinti, kad šalies vadovas nepagrįstai jo nepaskyrė teisėju, įpareigoti prezidentą tai padaryti ir priteisti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą. Sprendimą per 30 dienų galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Strasbūro teismas atvėrė kelią atnaujinti procesą
Civilinės bylos procesas buvo atnaujintas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) atsižvelgus į E. Misiūnui palankų Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą. 2026 metų kovo 16 dieną LAT grąžino Vilniaus apygardos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Ši nutartis buvo galutinė ir neskundžiama.
Anksčiau Lietuvos teismai buvo atsisakę priimti E. Misiūno ieškinį. Dalį jo reikalavimų jie laikė nenagrinėjamais teisme, o kitų reikalavimų formalių trūkumų pareiškėjas nepašalino per nustatytą terminą.
2025 metų spalio 7 dieną Strasbūre veikiantis EŽTT vienbalsiai nustatė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintą E. Misiūno teisę kreiptis į teismą. EŽTT konstatavo, kad Lietuvos teismai nesuteikė veiksmingos teisinės priemonės prezidento sprendimui peržiūrėti, nors E. Misiūnas galėjo pagrįstai tikėtis skaidraus ir objektyvaus savo kandidatūros įvertinimo.
Strasbūro teismas taip pat priteisė E. Misiūnui iš Lietuvos valstybės 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Prezidentas dukart nepaskyrė E. Misiūno teisėju
E. Misiūnas 2015 metais buvo paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, tačiau 2016-aisiais savo prašymu paliko pareigas ir perėjo dirbti į Vyriausybę. 2016–2019 metais jis buvo vidaus reikalų ministras Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybėje, o 2019–2020 metais dirbo krašto apsaugos viceministru.
2020 metais E. Misiūnas dalyvavo Seimo rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bet į parlamentą nebuvo išrinktas. Tų pačių metų gruodį, baigęs darbą Vyriausybėje, jis paprašė vėl skirti jį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, tačiau G. Nausėda prašymo netenkino.
Prezidentūra pirmąjį atsisakymą aiškino „politinio atšalimo“ poreikiu asmeniui, teisėjo karjerą iškeitusiam į politinę veiklą.
2022 metais E. Misiūnas pateikė naują prašymą, gavo reikiamą patikimumo pažymą, o prezidentui dėl jo grąžinimo patarianti Teisėjų taryba kandidatūrai pritarė. Vis dėlto G. Nausėda jo ir vėl nepaskyrė. EŽTT duomenimis, oficialūs antrojo atsisakymo motyvai E. Misiūnui nebuvo pateikti, tačiau jam nurodyta, kad abejonių kėlė jo veikla Vyriausybėje ir galimi planai ateityje grįžti į politiką.
Nausėda gina „politinio atšalimo“ principą
E. Misiūnas prezidento veiksmus vadina persekiojimu dėl naudojimosi žodžio laisve.
Prieš paskelbiant Vilniaus apygardos teismo sprendimą G. Nausėda pareiškė nelaikantis „politinio atšalimo“ taikymo klaida, nes E. Misiūnas tiesiogiai dalyvavo rinkimuose ir partinėje veikloje.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad šalies vadovas „nėra notaras“ ir neprivalo patvirtinti kiekvienos jam pateiktos teisėjo kandidatūros, net jeigu kandidatas atrankoje surinko daugiausia balų.
