Vilniaus centre šeštadienį, spalio 3-iąją, vienu metu vyko skirtingas pozicijas dėl imigracijos reiškiantys renginiai. Du pagrindinius protestus Gedimino prospekte skyrė apie 50 metrų ir specialūs policijos atitvarai.
Protestuotojus skyrė atitvarai ir sustiprintos pareigūnų pajėgos
Nacionalinio susivienijimo mitingas prieš masinę imigraciją nuo 14 val. vyko Vinco Kudirkos aikštėje. Demonstracija prieš rasizmą kitoje Gedimino prospekto pusėje prasidėjo pusvalandžiu anksčiau.
Naujausiu LRT skelbtu policijos vertinimu, mitinge prieš imigraciją laukta apie 500 žmonių, o kontrproteste – apie 100. Pastarojo renginio organizatoriai su Vilniaus savivaldybe buvo suderinę iki 400 dalyvių skaičių.
Viešajai tvarkai užtikrinti renginių vietose buvo numatyta daugiau kaip 200 policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Prie Vinco Kudirkos aikštės taip pat telkėsi pasamdyti privačios saugos darbuotojai.
Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas protestų pradžioje žurnalistams sakė, kad pažeidimų kol kas neužfiksuota. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas prieš renginius buvo pavedęs Policijos departamentui ir Viešojo saugumo tarnybai sustiprinti pajėgas bei pasirengti galimiems incidentams.
Vilniaus savivaldybė teigė grėsmių neįžvelgianti ir nurodė, kad renginiai organizuojami laikantis Susirinkimų įstatymo.
Nacionalinis susivienijimas pareikalavo mažinti migrantų kvotą
Mitingą prieš masinę imigraciją organizavo Seimo narys ir Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Sinica. Jis sakė, kad renginiu siekiama „civilizuotai“ pareikalauti valdžios politikos pokyčių ir pasiųsti žinią, jog Lietuvai nereikia masinės imigracijos.
Nacionalinis susivienijimas reikalavo griežtinti nusikaltimus padariusių užsieniečių išsiuntimą, uždaryti migrantų įdarbinimo centrus užsienyje ir mažinti bendrą leidžiamą migrantų kvotą. V. Sinica taip pat nurodė Seime registravęs įstatymo pataisas dėl nusikaltimus darančių imigrantų.
Mitingo dalyviai laikė Lietuvos vėliavas ir plakatus su užrašais „Ar verta aukoti gyvybes už nelietuvišką Lietuvą?“, „Invaziniai musulmonai – uždelsto veikimo bomba Lietuvos stabilumui“ bei „Saugi ir lietuviška Lietuva svarbiau nei pigi, nekvalifikuota darbo jėga verslui“.
Iš Kauno atvykęs protesto dalyvis Algis tvirtino, kad, mažėjant gimstamumui ir daugėjant užsieniečių, „lietuviai yra keičiami svetimšaliais“. Jo teigimu, darbdaviai naudojasi imigracija siekdami atsivežti pigesnės darbo jėgos.
Kontrprotestuotojai perspėjo dėl rasizmo ir smurto
Kitoje Gedimino prospekto pusėje susirinkę demonstrantai skelbė prieštaraujantys deportacijoms, migrantų ir kitų mažumų persekiojimui. Rengėjų teigimu, Lietuvoje nėra nekontroliuojamos masinės imigracijos krizės.
Kontrprotesto dalyvė Simona sakė, kad dešiniosios pažiūros ar rūpinimasis tautos išlikimu savaime nėra blogai, tačiau tokiomis baimėmis, jos teigimu, naudojasi kraštutinė dešinė. Ji ragino diskutuojant apie migracijos politiką nesileisti į kraštutinumus.
Kitas dalyvis Laurynas perspėjo, kad socialiniuose tinkluose skleidžiama informacija gali skatinti smurtą prieš kitaip atrodančius ar mąstančius žmones. Kontrprotestuotojai laikė plakatus „Vakar – Juden Raus, šiandien – Lietuva lietuviams“ ir „Use your white privilege to end white privilege“ („Pasinaudok savo baltųjų privilegija, kad panaikintum baltųjų privilegiją“).
Netoliese esančioje Lukiškių aikštėje viešoji įstaiga „Sienos grupė“ nuo 13 iki 15 val. surengė penkių dalyvių akciją „Atsibusk nuo neapykantos“. Jos dalyviai kvietė praeivius prisiminti savo šeimų migracijos istorijas. Nepriklausomybės aikštėje planuotas imigraciją palaikantis susirinkimas buvo atšauktas – organizatoriai apie tai savivaldybei pranešė spalio 2-ąją.
Protestai vyko po rugsėjo 11 d. incidento prie Kauno mečetės, kai baikerių grupė triukšmavo motociklais, skandavo šūkius ir demonstravo kiaulės galvą, taip pat po įtariamo Korano deginimo Vilniuje. Dėl abiejų įvykių pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Antrojo muftiato vadovas Aleksandras Beganskas atmetė kaltinimus dėl musulmonų bendruomenės radikalėjimo ir teigė, kad demonstracija prie Kauno mečetės buvo nukreipta prieš musulmonus.
Prokuratūra yra nurodžiusi, kad Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijus R. Jakubauskas yra vienas įtariamųjų tyrime dėl prekybos žmonėmis ir dokumentų klastojimo arba disponavimo suklastotu dokumentu. Šiame tyrime įtarimai pareikšti septyniems fiziniams ir dviem juridiniams asmenims, o nukentėjusiaisiais pripažinti 64 žmonės.
