Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama užsienio kilmės gyventojų integracijos planą, nebepriims prašymų ir skundų, pateiktų rusų kalba. Savivaldybės teigimu, kartu mažinamas rusų kalbos vartojimas klientų aptarnavimo ir švietimo srityse, o prioritetu tampa lietuvių kalbos mokymasis.
Rusų kalbos nelieka svetainėje ir eilių sistemoje
Pokyčiai apima ir savivaldybės interneto svetainę: joje panaikinta galimybė pasirinkti rusų kalbą. Rusų kalbos pasirinkimas panaikintas ir Vilniaus savivaldybės administracijos klientų eilių valdymo sistemoje.
Savivaldybė nurodo, kad rusų ir kitomis ne Europos Sąjungos valstybių kalbomis gyventojai gali būti tik žodžiu informuojami arba nukreipiami, priklausomai nuo konkrečių darbuotojų kalbų mokėjimo.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas šį sprendimą pristato kaip 2026 m. pavasarį pradėto valstybinės kalbos vartojimo stiprinimo tąsą. Pasak jo, Vilnius „nuosekliai įgyvendina užsibrėžtus tikslus“, o savivaldybė siekia, kad valstybinės kalbos būtų daugiau miesto teikiamose paslaugose.
Lietuvių kalbos kursų vietos užsipildo greičiau nei per dvi valandas
2026 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto taryba patvirtino užsienio kilmės gyventojų integracijos vykdymo veiksmų planą 2026–2028 metams. Tuo metu savivaldybė skelbė, kad Vilniuje gyvena 78,5 tūkst. užsienio kilmės gyventojų, daugiau kaip 10 proc. miesto populiacijos. Pagal savivaldybės kovą skelbtus duomenis, Vilniuje gyvena 36,2 proc. visų Lietuvoje esančių užsienio kilmės gyventojų.
Integracijos plano priemonės apima lietuvių kalbos mokymąsi, informacijos pasiekiamumą, švietimą, užimtumą, visuomenės nuostatų keitimą ir psichikos sveikatos stiprinimą.
2026 m. pradžioje Vilnius pradėjo nemokamus 75 akademinių valandų lietuvių kalbos kursus. Savivaldybės duomenimis, galimybę juos baigti turės 1,5 tūkst. užsienio kilmės gyventojų. Rugpjūčio 4 d. pranešime nurodyta, kad nemokamų 75 akademinių valandų kursų arba 60 akademinių valandų nuotolinių mokymų vietos užsipildo greičiau nei per dvi valandas, o į vieną vietą vidutiniškai pretenduoja po 3 asmenis.
Savivaldybė skelbia, kad 2026 m. papildomai skirti 300 tūkst. eurų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšų bus naudojami tik lietuvių kalbos mokymui.
Miestas plečia kalbos praktiką ir keičia ugdymą
Savivaldybės „Aš kalbu“ puslapyje nurodoma, kad 75 akademinių valandų A1–B2 lygio kursuose gali dalyvauti Vilniuje gyvenantys ne ES šalių piliečiai ir asmenys be pilietybės, turintys leidimą gyventi Lietuvoje. Tame pačiame puslapyje nurodoma, kad 60 akademinių valandų nuotoliniai grupiniai kursai vyksta anglų–lietuvių ir rusų–lietuvių kalbomis.
2026 m. rudenį Vilniuje planuojama pradėti reguliarius neformalius lietuvių kalbos klubus skirtingose miesto vietose. Iki 2026 m. pabaigos savivaldybė taip pat planuoja sukurti platformą, kurioje Vilniuje gyvenantys užsieniečiai galėtų savarankiškai mokytis lietuvių kalbos. Atverta ir programa „BeFriend“, per kurią užsieniečiai galės bendrauti su vilniečiais, pažinti miestą ir praktikuoti lietuvių kalbą kasdienėse situacijose.
Nuo 2026 m. ne ES šalių piliečių vaikams Vilniuje pradinis ugdymas organizuojamas tik valstybine kalba. Tautinių mažumų mokyklose Vilnius anksčiau nei nacionaliniu lygiu padidino lietuvių kalbos pamokų skaičių: mokiniams skiriama ne mažiau kaip 6 pamokos per savaitę. Per pastaruosius trejus metus ikimokyklinio ugdymo grupių rusų kalba Vilniuje sumažėjo nuo 181 iki 112, apie 40 proc.
2020 m. balandžio 30 d. Vilniaus savivaldybė buvo skelbusi priešingą klientų aptarnavimo kryptį: raštu kreipęsi gyventojai galėjo pateikti klausimus ir prašymus gimtąja kalba, o atsakymą gauti valstybine kalba ir išverstą. Valstybinė kalbos inspekcija aiškina, kad rašytinis prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui turi būti parašytas valstybine kalba arba turėti vertimą į valstybinę kalbą, nebent institucijos vadovas yra nustatęs kitas priimamas kalbas.
