Nekilnojamo turto rinkos tyrimas rodo, kad 61 proc. apklaustųjų Vilniaus gyventojų šiuo metu ieško būsto įsigyti. Vertindami naujus gyvenamuosius projektus, daugiausia dėmesio skiria gamtos artumui, vandens telkiniams ir mažaaukštei statybai. Ekspertai pastebi, kad būsto pasirinkimą vis dažniau lemia emocinis ryšys, ne tik plotas ar kaina.
Reprezentatyvioje apklausoje dalyvavo 400 Vilniaus miesto ir priemiesčių gyventojų nuo 25 iki 60 metų, šiuo metu planuojančių įsigyti būstą arba tai padariusių per pastaruosius trejus metus. Tyrimą užsakė nekilnojamojo turto rinkodaros įmonė „NTligence“.
Gamtos artumas – svarbiausias
Tyrimo duomenys parodė, kad rinkdamiesi naujus namus vilniečiai labiausiai dėmesį kreipia į projekto vietą, jiems svarbu ar jis arti gamtos. Beveik trečdalis respondentų (29 proc.) nurodė, kad pirmiausia juos patraukia projekto aplinka – žaliosios zonos, parkai, miškai, dar 29 proc. svarbios pakrantės bei vandens telkiniai.
„Tendencijos rodo, kad miesto gyventojai vis dažniau ieško balanso tarp miesto, patogios infrastruktūros ir gamtos artumo. Žaliosios erdvės, parkai ir gerai išvystyti kiemai tampa ne priedu, o esminiu gyvenimo kokybės kriterijumi“, – sako „NTligence“ direktorė Elina Mesengiser-Garber.
Tiek pat apklaustųjų (29 proc.) kaip vieną svarbiausių kriterijų išskyrė mažaaukštę statybą, o 22 proc. nurodė, kad renkantis būstą rūpi ar tai naujos statybos, gražus namas. Patogią lokaciją ir gerą susisiekimą su kitomis miesto dalimis kaip privalumą įvardijo 16 proc. apklaustųjų. Kiek mažiau (14 proc.) vertina vidines erdves ir uždarus kiemus, suteikiančius privatumo bei saugumo jausmą.
Jaukumą ir malonią kaimynystės atmosferą pabrėžė 5 proc. respondentų, o gera infrastruktūra (prekybos centrai, mokyklos ir transportas) svarbi 4 proc. dalyvių. Mažesnė dalis (3 proc.) vertina ramybę ir atokumą nuo miesto šurmulio, tik 2 proc. respondentų svarbiausia kaina ir buto išplanavimas.
„Faktas, kad kaina šiandien nėra svarbiausias kriterijus atskleidžia reikšmingą pokytį rinkoje – būstas vis dažniau vertinamas kaip ilgalaikės gyvenimo kokybės sprendimas. Gyventojai ieško ne tik buto, bet erdvės, kurioje galėtų jaustis gerai, kurti ryšį su aplinka ir bendruomene“, – pastebi E. Mesengiser-Garber.
Daugėja norinčių gyventi gamtoje
E. Mesengiser-Garber pastebi, kad sostinėje nuosekliai daugėja gyventojų, siekiančių įsikurti arčiau gamtos. Vis daugiau Vilniaus gyventojų renkasi būstus šalia parkų, miškų ar vandens telkinių.
„Gyventojai vis labiau vertina ramybę ir galimybę kasdien būti gryname ore. Jie ieško būsto, kuris sujungtų miesto patogumus su gamtos artumu. Daugiausia dėmesio sulaukia butai Vilniuje, siūlantys privačias lauko erdves, terasas ar vaizdus į žaliąsias zonas“, – sako ekspertė.
Pasak jos, pastarųjų metų pardavimų tendencijos rodo, kad pirkėjai vis dažniau pasiryžę mokėti daugiau už būstą su gamtos elementais – vaizdu į parką, vandens telkinį ar medžių apsuptį.
„Tai nėra pavieniai atvejai – tokie pasirinkimai matomi daugelyje sostinės projektų. Pavyzdžiui, „Porto Franko“ kvartale šalia Buivydiškių tvenkinių pirmiausia parduoti nauji butai su vaizdu į vandenį ir žalumą, o naujas kvartalas „Riverland“, Bukčių miško parko pakraštyje, greičiausiai išpardavė butus besiribojančius su mišku. Tai tik įrodo, kad būsto pirkėjų prioritetai keičiasi“, – sako E. Mesengiser-Garber.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
