Vilniuje baigtas pirmasis Neries upės dugno valymo etapas. Ambicingą projektą dar vasarą pradėjo NT plėtros bendrovė „Darnu Group“ kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija bei profesionalių narų komanda. Narai per valymo laikotarpį iškėlė daugiau nei 2 tonas šiukšlių ir išvalė pirmąjį planuotą upės ruožą nuo Baltojo tilto iki Lazdynų tilto. Ateityje ketinama išvalyti visą Neries atkarpą tekančią per Vilnių – iš viso 24 km.
„Įsipareigojome prisidėti prie Neries būklės gerinimo ne tik aktyviai edukuojant visuomenę, bet ir atliekant konkrečius veiksmus. Tai ilgalaikė ir mums labai svarbi iniciatyva, kilusi ne tik iš atsakomybės aplinkai, bet ir iš natūralaus ryšio su miesto upėmis, o pirmieji akcijos rezultatai tik patvirtina – stengtis tikrai yra dėl ko. Pagrindinių upių kaimynystėje vystome ne vieną NT projektą, tad ir toliau skirsime dėmesį tam, kad būtų užtikrinta upių ekosistemų gerovė“, – sako projektą iniciavusios „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė.
Upės šiukšlių klasika – metalo gaminiai ir padangos
Nors dugno valymo darbus planuota pradėti pačioje birželio pradžioje, gamtinės sąlygos darbų planus pakoregavo.
„Nors pirmuosius nėrimus darėme vasaros pradžioje, intensyvūs krituliai ir aukštas vandens lygis, kurie lėmė beveik nulinį vandens skaidrumą, labai sunkino darbus. Tad prie intensyvesnių darbų perėjome rugsėjį, vandeniui atslūgus ir nuskaidrėjus“, – pasakoja Lietuvos hidrobiologų draugijos narys ir „Darnu Group“ konsultantas upių iniciatyvoms Kęstutis Skrupskelis.
Jis atkreipia dėmesį, kad toks Neries dugno valymas nuo šiukšlių – pirmas istorijoje, o jau per pirmuosius valymo akcijos mėnesius iš Neries dugno iškeltadaugiau nei 2 tonos žmogaus veiklos sukurtų atliekų. Tarp jų – tiek smulkios, tiek stambios taršos objektai.
„Iš viso per pirmąjį etapą surinkome daugiau nei dvi tonas antropogeninės kilmės šiukšlių. Skaičiuojame, kad surinkta 1218 kg įvairių metalo gaminių, 1020 kg (89 vienetai) automobilių padangų, 106 kg stiklo, 80 kg plastiko ir dar 41 kg kitų atliekų, tarp jų – ir įvairios tekstilės. Pagal svorį dominuoja metalai, tačiau skaičiumi jiems nedaug nusileidžia padangos ir stiklo tara. Tarp radinių net 3 elektriniai dviračiai, 2 elektriniai paspirtukai, durų ar kameros grotos, 4 mobilieji telefonai“, – vardija K. Skrupskelis.
Pasak jo, daugiausia šiukšlių rasta miesto centre, dešiniajame krante, greta Baltojo tilto. Šiukšlėmis gausus ruožas nuo Baltojo tilto driekėsi iki pat Seimo rūmų. Tuo metu gausiais metalo atliekų kiekiais išsiskyrė kranto dalis Žvėryno pradžioje.
Dugne – šimtmečius nuodus galinčios skleisti atliekos
Specialisto teigimu, nors anksčiau atlikti vandens kokybės tyrimai parodė, kad Neries vanduo gana švarus, tačiau akivaizdu, kad per daugelį metų upė prikaupė žmogaus paliktų šiukšlių, kurios iki šiol daro neigiamą poveikį, o didžioji dalis ištrauktų objektų išliktų toksiški itin ilgą laiką.
„Po vandeniu dauguma šių atliekų galėtų praleisti ne dešimtis, ošimtus metų, lėtai skleisdamos metalų oksidus, mikroplastiką ir kitas kenksmingas medžiagas į upę, pažeisdamos ten gyvenančią fauną ir florą. Ištraukdami tokias atliekas ne tik pašaliname galimą ar esamą taršos šaltinį, bet ir sugrąžiname natūralumą upės buveinėms“, – aiškina specialistas.
Iškeltos atliekos kruopščiai peržiūrimos, rūšiuojamos ir perdirbamos. Taip pat nardydami specialistai kasdien stebėjo ir gyvąją Neries ekosistemą – žuvis, vėžius, saugomas kurklių buveines.Tačiau, kaip teigia K. Skrupskelis, malonių vaizdų kur kas mažiau nei keliančių nerimą.
„Remiantis mūsų ankstesne patirtimi, prognozavome ir buvome pasiruošę kur kas prastesnei taršos situacijai šioje miesto dalyje. Vis dėlto, gyvai matant upės dugną bei traukiant iš jo pačias įvairiausias atliekas, po vandeniu mus pasitinkanti realybė kelia didelį susirūpinimą dėl mūsų visų atsakomybės ir požiūrio į gamtą mieste“, – sako jis.
Darbai bus tęsiami
Tvarkant upę, smulkios šiukšlės buvo renkamos į tinklinius maišus po vandeniu, o jiems prisipildžius perduodamos narus lydinčiai valčiai. Tuo metu stambių gabaritų daiktams ištraukti į krantą ar įkelti į valtį neretai prireikdavo ir 2–3 narų komandos pastangų. Patyrusių 5 narų komanda upės vaga leidosi pasroviui išsidalindama į siaurus 2–3 m pločio ruožus. Sekliose pakrantėse narai dirbo naudodami paviršinio nardymo įrangą, o gilesnėse vietose valymo darbams pasitelkti ne tik suspausto oro balionai, bet ir mažo skaidrumo vandenyje reikalingas papildomas apšvietimas.
Šiemet Neries dugno valymo darbai bus tęsiami. Nuo birželio vidurio planuojama išvalyti dar 7 km atstumą nuo Verkių iki Baltojo tilto, darbus pradedant tada, kai jie nebetrukdys žuvų nerštui bei paukščių perėjimui upės pakrantėse.
Neries valymo projektas – ne pirma „Darnu Group“ inicijuota aplinkosauginė iniciatyva. Kiek anksčiau buvo valoma ir Vilnelės vaga. Akcijos metu per trejus metus surinkta 10 tonų šiukšlių.
„Upės – tai ne tik miesto kraštovaizdžio dalis ar svarbus rekreacinis elementas, tai – neatsiejama miesto tapatybės dalis, už kurią atsakinga visa miesto bendruomenė. Norisi, kad šis projektas taptų priminimu kiekvienam vilniečiui vertinti tai, kokį turtą turime šalia bei atsakingai elgtis su mieste esančia turtinga gamta“, – pabrėžia „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė.
Iki šiol sostinės upių puoselėjimui „Darnu Group“ skyrė per 100 tūkst. eurų.
