Dėl duobių, transporto spūsčių ar netinkamai veikiančių sankryžų, vilniečiai dažnai sužino tik iš pranešimų ar tyrimų. Siekiant spręsti šias problemas efektyviau, Vilniuje bandomasis projektas su integruotomis dirbtinio intelekto (DI) technologijomis leidžia stebėti miesto gatves visą parą.
Kameros penkiose sankryžose ir penkiuose autobusuose
Lietuvos bendrovė „AAI Labs“ kartu su Vilniaus viešojo transporto agentūra JUDU ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija sukūrė kamerų sistemą, kuri bandomajame projekte veikia Vilniaus centre. Stacionarios kameros buvo įrengtos penkiose šviesoforais reguliuojamose miesto centro sankryžose, o į priekį nukreiptos kameros sumontuotos penkiuose miesto autobusuose. Sistema analizuoja eismo srautus, spūsčių dažnumą ir kelio dangos problemas.
Kiekviena kamera sujungta su vietiniu kompiuteriu, kuris analizuoja vaizdą ir atpažįsta transporto priemones, dviratininkus bei pėsčiuosius. Vietoj nuolatinio vaizdo srauto perdavimo, sistema 5G ryšiu siunčia užfiksuotų objektų skaičius ir trumpus vaizdo įrašus, kuriuos darbuotojai peržiūri valdymo skydelyje.
Eismo stebėjimas sankryžose
Viena iš stebėtų vietų – Švitrigailos ir Naugarduko gatvių sankryža, kurioje nuo 2026 m. sausio iki birželio vidutiniškai per dieną pravažiuodavo apie 15 000 transporto priemonių. Kameros fiksavo, kada sankryža prisipildo ir kuriomis kryptimis juda transporto priemonės.
Kameros taip pat pažymi transporto priemones, sustojusias geltonai pažymėtoje zonoje sankryžos viduryje. Tokių atvejų kiekvieną dieną būdavo, o įprastą darbo dieną – apie 12.
Nors didelis automobilių skaičius atrodo kaip pagrindinė problema, duomenys parodė, kad vakarinio piko metu transporto priemonių skaičius tesublanksta apie 5 proc., tačiau tikimybė automobiliui įstrigti geltonojoje zonoje padidėja maždaug šešis kartus. Dažnai sankryžos būna užblokuotos dėl užsikimšusio išvažiavimo, o ne vien transporto srauto dydžio.
Šis skirtumas svarbus, nes jei problema yra vien transporto srauto dydis, sprendimas – mažinti automobilių skaičių. Tačiau jei sankryžą blokuoja užsikimšęs išvažiavimas, galima reguliuoti šviesoforų laiką, kad automobiliai būtų sulaikomi, kol išvažiavimas atsilaisvins.
Patikrinus 100 pranešimų apie sankryžos blokavimą, paaiškėjo, kad maždaug kas šeštas buvo susijęs su vairuotoju, laukiančiu galimybės pasukti į kairę per priešpriešinį eismą. Kadangi sistema stebi transporto priemonių išvažiavimo kryptis, ją galima apmokyti tokių atvejų nepažymėti.
Autobusuose kelias tikrinamas kiekvienos kelionės metu
Miesto autobusai, važiuojantys tuo pačiu maršrutu daug kartų per dieną, su kelią tikrinančia kamera gali fiksuoti pažeidimus kiekvienos kelionės metu. Sistema žymi pavojingas vietas, kurios kelia susirūpinimą, ir taip padeda kelių priežiūros darbuotojams identifikuoti nuolat atsinaujinančius defektus.
Sistema geriausiai atpažįsta dideles ir aiškias formas, tačiau smulkius pažeidimus, šešėlius ar nusidėvėjusius kelio ženklus aptikti sunkiau. Dėl šios priežasties kiekvieną pažymėtą vietą vis dar patikrina žmogus.
Priežastys svarbesnės už skaičius
Nors bandomasis projektas buvo nedidelis, jis atskleidė dalykų, kurių pagrindu miestas gali imtis veiksmų – nuo šviesoforų laiko keitimo iki autobusų maršrutų patikros. Tai galėtų reikšti trumpesnes spūstis ir greičiau pastebėtas kelių problemas vilniečiams.
Miestas gali išbandyti tokią sistemą be didelės naujos infrastruktūros. Kameros tvirtinamos ant esamų apšvietimo stulpų ir maitinamos iš gatvių apšvietimo ar šviesoforų tinklo. Autobusų įrenginiai veikia jau esamais maršrutais.
Kameros tampa vertinga eismo valdymo priemone, kai parodo ne tik skaičius, bet ir priežastis. Tokiu būdu miestas gali efektyviau spręsti problemas, o ne tik jas registruoti.












