Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė esąs pasirengęs karą prieš Ukrainą užbaigti „kuo greičiau“, tačiau iškėlė sąlygą: Kyjivas turėtų atiduoti Maskvai visą Rytų Ukrainoje esantį Donbasą. Kremliaus vadovo teiginius apie Rusijos laimėjimus fronte ginčija nepriklausomų analitikų skaičiavimai.
Maskva reikalauja Ukrainos teritorijų ir neutralumo
V. Putinas šiuos pareiškimus išsakė spalio 1 dieną Maskvos srityje vykusiame Valdajaus diskusijų klubo posėdyje. Pasak jo, derybos galėtų prasidėti ir baigtis kuo greičiau, tačiau tik Rusijos Federacijai ir jos gyventojams priimtinomis sąlygomis.
Tarp Maskvos reikalavimų V. Putinas minėjo viso Donbaso užėmimą, neutralų Ukrainos statusą ir saugumo garantijas Rusijai. Jis taip pat iškėlė rusų kalbos bei su Maskva siejamos bažnyčios klausimus.
Rusijos prezidentas tvirtino, kad galimas susitarimas turėtų užtikrinti ne laikinas paliaubas, o ilgalaikę taiką. Kartu jis pripažino, jog JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymuose esama Rusijai sudėtingų sprendimų.
V. Putinas sakė, kad Maskva buvo pasirengusi atnaujinti derybas jau rugsėjo 21 dieną – kitą dieną po Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų. Tačiau jis apkaltino Kyjivą mėginus sužlugdyti balsavimą dronų atakomis.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau skelbė, kad V. Putinas sutiktų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu tik Maskvoje. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tokį pasiūlymą vadino „didžiuliu geros valios gestu“ ir teigė, kad Maskva derybų metu karo veiksmų nestabdytų.
Analitikų skaičiavimai paneigia Kremliaus skelbiamą pažangą
V. Putinas tvirtino, kad rugsėjį Rusijos pajėgos užėmė 1 301 kv. kilometrą Ukrainos teritorijos – esą pustrečio karto daugiau negu ankstesniais mėnesiais. Tačiau skirtingų analitinių grupių pateikti skaičiai yra gerokai mažesni arba net rodo Rusijos teritorinius nuostolius.
Suomijos atvirųjų šaltinių žvalgybos grupės „Black Bird Group“ vertinimu, rugsėjį Rusijos kontroliuojama Ukrainos teritorija grynąja išraiška sumažėjo maždaug 190 kv. kilometrų. Grupė tai pavadino blogiausiu Maskvos mėnesio rezultatu nuo 2023 metų birželio.
JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) skaičiavo, kad Rusija per mėnesį prarado daugiau kaip 80 kv. kilometrų. Ukrainos karo stebėsenos projektas „DeepState“ nustatė 154 kv. kilometrų Rusijos prieaugį, o karinių konfliktų analizės bendrovė „Rochan Consulting“ – apie 235 kv. kilometrus. Net ir šie Maskvai palankesni vertinimai gerokai atsilieka nuo V. Putino minimų 1 301 kv. kilometro.
Rusijos prezidentas taip pat sakė, kad Ukraina tebekontroliuoja 11 proc. Donecko srities. Pasak jo, Kyjivas esą tikisi šią teritoriją išlaikyti pusantrų metų, o Europos vertinimu – dvejus metus. V. Putinas pareiškė manantis, kad Rusijos pajėgos likusią srities dalį užims gerokai anksčiau, ir Ukrainos teritorijos praradimą vaizdavo kaip neišvengiamą.
ISW rugsėjo 13 dieną pateikė priešingą prognozę: tuometiniu puolimo tempu Rusija visą Donecko sritį galėtų užimti tik maždaug 2032 metais, jeigu apskritai sugebėtų tai padaryti.
Ukrainos pajėgos kontratakomis susigrąžino teritorijų
Ukrainos prezidentūra rugsėjo 30 dieną paskelbė, kad per tris operacijos „Vivaldi“ etapus šalies pajėgos susigrąžino 176 kv. kilometrus teritorijos ir į nelaisvę paėmė 250 Rusijos karių. Oficialiais Ukrainos duomenimis, Rusijos žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius per šią operaciją viršijo 5 tūkstančius.
Kyjivo teigimu, operacija sužlugdė Rusijos planą prasiveržti į Slovjansko ir Kramatorsko miestų aglomeracijos užnugarį bei privertė Maskvą skubiai perkelti pastiprinimą iš kitų fronto ruožų.
Ukrainos prezidentūra nurodė, kad jos pajėgos atkūrė kontrolę Novoselivkoje, Oleksandrivkoje, Jarovoje, Drobyševe, Karpivkoje ir Novomychailivkoje, taip pat išlaisvino Serednę, Šandryholovę, Derylovę, Ridkodubą ir Katerynivką.
Lenkijos Rytų studijų centras spalio 6 dieną patvirtino, kad Ukrainos kontratakos Lymano kryptimi tęsėsi. Centro vertinimu, prie Žerebeco upės ties Šandryholove veikiausiai buvo sukurtas naujas Ukrainos pajėgų placdarmas, tačiau jį išlaikyti ir plėsti bus labai sunku.
2022 metų vasarį pradėdamas plataus masto invaziją V. Putinas Rusijos puolimą pristatė kaip greita pergale pasibaigsiančią „specialiąją karinę operaciją“. Praėjus daugiau kaip ketveriems metams, Maskva vis dar nėra užėmusi viso Donbaso.
