Vokietija siūlo Rusijos piliečiams, vykstantiems turistiniais ar kitais nebūtinais tikslais, išduoti tik vienoje arba keliose konkrečiai nurodytose Šengeno šalyse galiojančias vizas. Šią iniciatyvą spalio 14 dieną svarstė Europos Sąjungos Tarybos Vizų darbo grupė.
Berlynas atsakomybę perkeltų vizas išduodančioms šalims
Pagal Vokietijos pasiūlymą Rusijos piliečiams būtų išduodamos riboto teritorinio galiojimo vizos, vadinamos LTV. Kitaip nei įprasta Šengeno viza, toks dokumentas nesuteiktų teisės laisvai keliauti po visą 29 valstybes apimančią erdvę – jis galiotų tik vizą išdavusioje arba keliose iš anksto nurodytose šalyse.
Berlynas argumentuoja, kad Rusijos turistams vizas tebeišduodančios valstybės turėtų pačios prisiimti atsakomybę už šiuos keliautojus, kai kitos ES šalys taiko gerokai griežtesnę politiką.
2025 metais Rusijos piliečiams buvo išduotos 477 878 turistinės Šengeno vizos – daugiausia nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Didžiąją jų dalį išdavė Prancūzija, Italija, Ispanija ir Graikija.
Prancūzija ir Italija tradiciškai priešinasi griežtesniems bendriems vizų ribojimams. Pietinės ES valstybės taip pat nėra linkusios visiškai nutraukti žmonių tarpusavio ryšių.
LTV vizos svarstomos kaip tarpinė priemonė, kol ES mastu būtų įmanoma uždrausti konkrečios valstybės piliečių nebūtinas keliones. Europos Komisijos pasiūlymų dėl tikslinių vizų ribojimų Rusijos piliečiams tikimasi 2027 metų pradžioje.
Airija įspėja, kad planas gali susilpninti Šengeno sistemą
ES Tarybai pirmininkaujanti Airija Vokietijos pasiūlymui prieštarauja. Dublino vertinimu, tokia tvarka galėtų pakirsti Šengeno sistemos pagrindą – valstybių tarpusavio pasitikėjimą – ir faktiškai grąžinti trumpalaikių vizų politiką į nacionalinį lygmenį.
Airija taip pat įžvelgia teisinių kliūčių ir abejoja siūlomos priemonės nauda saugumui. Kadangi prie Šengeno vidaus sienų kontrolės beveik nėra, piktavališkų ketinimų turintis LTV vizos savininkas vis tiek galėtų patekti į kitas valstybes.
Diskusijas dėl griežtesnių taisyklių paspartino rugpjūčio 4 dieną Leipcigo–Halės oro uoste rytų Vokietijoje sužlugdytas išpuolis. Netoli Ukrainos krovininio lėktuvo buvo rasta sprogmenų ir detonavimo mechanizmą turėjusi bepilotė skraidyklė.
Vokietijos vyriausybė rugsėjo 1 dieną oficialiai apkaltino Rusiją surengus šią operaciją. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas teigė, kad tyrėjų surinkti duomenys rodo Rusijos valstybinių struktūrų užsakymu veikusius asmenis.
Pasak Vokietijos pareigūnų, Leipcige rasta drono konfigūracija, sprogmenys ir uždegimo įranga jau buvo pastebėti per panašias Rusijos hibridines operacijas.
Vienas įtariamųjų yra Baltarusijos pilietis, turintis ir Rusijos pasą. Tyrėjų duomenimis, jis į Šengeno erdvę pateko su turistine viza, kurią 2026 metų balandžio pabaigoje išdavė Italijos atstovybė Baltarusijos sostinėje Minske. Portalas „Agentstvo“, kuriuo rėmėsi 15min, įtariamąjį įvardijo Olegu Levuškinu.
Rusija atsakomybę atmetė. Jos ambasada Berlyne įvykį pavadino skubotai sukurpta provokacija ir pareiškė esanti susirūpinusi „nauja antirusiškos isterijos banga“.
Po šio incidento Berlynas pažadėjo dar labiau griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę. Vokietijos vyriausybė nurodo, kad nuo 2025 metų Rusijoje besikreipiantiems šios šalies piliečiams paprastai išduodamos tik trumpai galiojančios vienkartinio atvykimo Šengeno vizos.
Suomija ir Estija reikalauja visiškai nebeišduoti turistinių vizų
Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen spalio 12 dieną paragino ES visiškai nebeišduoti turistinių vizų Rusijos piliečiams, kol Maskva nenutrauks agresijos prieš Ukrainą. Pati Suomija vizas nebūtinoms kelionėms riboja nuo 2022 metų.
E. Valtonen pasiūlytame bendrame laiške Europos Komisijai taip pat raginama riboti vizas Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmonėms bei Rusijos sportininkams ir veiksmingai įgyvendinti draudimą atvykti esamiems bei buvusiems Rusijos kovotojams.
Spalio 13 dieną prie Suomijos iniciatyvos prisidėjo Estija. Šios Baltijos valstybės užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad Rusijos turistų laisvos kelionės Šengeno erdvėje nesuderinamos su tęsiamu Ukrainos miestų ir civilinės infrastruktūros bombardavimu.
M. Tsahkna taip pat paragino skubiai įgyvendinti visapusišką Rusijos kariuomenėje kovojusių asmenų atvykimo draudimą. Estija tokius žmones vertina kaip galimus sabotažo ir destabilizavimo operacijų vykdytojus.
