Internete išplito suklastotas vaizdo įrašas, kuriame melagingai teigiama, kad Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą kitą savaitę verčia atsistatydinti prasti jo reitingai. Klipe neteisėtai panaudoti Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ ir verslo dienraščio „Handelsblatt“ prekių ženklai, siekiant įteigti, kad nutekinti F. Merzo konservatyvios partijos CDU dokumentai neva atskleidžia tokį planą. Abi žiniasklaidos organizacijos pareiškė, kad įrašas yra visiška klastotė.
Kas rodoma suklastotame vaizdo įraše
Vokiškai kalbančiame klipe tvirtinama, kad F. Merzas pasitrauks rugpjūčio 10 d. ir užleis vietą Šiaurės Reino-Vestfalijos – gausiausiai gyvenamos Vokietijos žemės – vyriausybės vadovui, tos pačios CDU politikui Hendrikui Wustui (Hendrikui Viuštui). Toks scenarijus nėra visiškai iš oro paimtas: Vokietijos žiniasklaida jį iš tiesų svarstė anksčiau šiais metais.
Įraše rodytas naujienų tinklalapis yra padirbtas, o „Handelsblatt“ patvirtino, kad jokio jame minimo vidinio partijos susirašinėjimo apskritai neegzistuoja. Klastotėje esama ir akivaizdžios klaidos – joje užsimenama apie „visuotinius federalinius rinkimus rugsėjį“, nors tokio balsavimo Vokietijoje nenumatyta.
F. Merzo biuras nurodė, kad įrašo teiginiai yra „visiškai išgalvoti“ ir skirti „painioti bei gąsdinti žmones“. CDU klastotę pavadino „nesąmone“.
Pėdsakai veda į „Storm-1516“
Saugumo šaltinis naujienų agentūrai AFP teigė, kad „kūrėjas tikriausiai yra „Storm-1516“ – grupuotė, siejama su Rusijos karine žvalgyba (GRU). Ta pati grupuotė įtariama skleidusi dezinformaciją per 2025 m. vasario 23 d. visuotinius rinkimus, po kurių F. Merzas tapo kancleriu, sudaręs koaliciją su centro kairės socialdemokratais (SPD); tąkart taikiniai buvo ir jis pats, ir žaliųjų politikas Robertas Habeckas.
Užsienio dezinformacijos kampanijas stebinčios Prancūzijos agentūros „Viginum“ duomenimis, „Storm-1516“ nuo 2023 m. pabaigos iki 2025 m. kovo stovėjo už mažiausiai 77 dezinformacijos operacijų prieš Vakarų valstybes.
Vokietijos vidaus žvalgyba (BfV) pareiškė, kad naujausias įrašas „rodo, jog kūrėjai atidžiai stebi politinius įvykius Vokietijoje ir oportunistiškai jais naudojasi“. Kampanijos tikslu tarnyba įvardijo siekį pakirsti F. Merzo, kaip kanclerio, politinę padėtį. BfV vertinimu, „Handelsblatt“ vardo pridėjimas prie tariamo „Deutsche Welle“ pranešimo turėjo sukurti „tariamą autentiškumą“ ir padidinti klastotės patikimumą.
Naudojama taktika įprasta dezinformacijos kampanijoms: išgalvoti teiginiai melagingai pateikiami kaip žinomų žiniasklaidos organizacijų pranešimai.
Kodėl klastotė paleista būtent dabar
Prasti F. Merzo reitingai, kuriais rėmėsi įrašas, yra tikri. Rugpjūčio 4 d. paskelbtame RTL ir ntv užsakytame „Trendbarometer“ tyrime jo darbu patenkinti buvo vos 14 proc. apklaustųjų, o 85 proc. vertino jį kritiškai – nuo 2025 m. birželio pritarimas krito maždaug 23 procentiniais punktais.
Klastotė paskleista prieš rudens žemių rinkimus. Rugsėjo 6 d. balsuos Saksonija-Anhaltas, rugsėjo 20 d. – Meklenburgas-Pomeranija ir Berlynas. Apklausos rodo prastas CDU perspektyvas Rytų Vokietijoje: Saksonijoje-Anhalte kraštutinių dešiniųjų partija AfD renka apie 41 proc., o Sveno Schulzės vadovaujama CDU – apie 24 proc. Meklenburge-Pomeranijoje AfD pirmauja su maždaug 36 proc. prieš Manuelos Schwesig vadovaujamus socialdemokratus (29 proc.). Abejonės dėl F. Merzo ateities partijoje po šių rinkimų gali kilti iš naujo.
Dronas su sprogmeniu prie ukrainiečių lėktuvo
Klastotė pasirodė tuo metu, kai Vokietijos institucijos teigia, jog Maskva stovi už dezinformacijos ir diversijų kampanijos, kuria siekiama susilpninti Vokietijos paramą Ukrainai.
Naktį į rugpjūčio 5 d. Leipcigo ir Halės oro uoste šalia ukrainiečių bendrovės „Antonov“ krovininių lėktuvų buvo rastas dronas su sprogmeniu ir detonatoriumi. Policija pasitelkė išminavimo robotą, dalis oro uosto buvo uždaryta, o skrydžiai visiškai atnaujinti rugpjūčio 6 d. Slaptame policijos pranešime nurodyta, kad vienas iš netoliese stovėjusių „Antonov“ lėktuvų buvo pakrautas iš Prancūzijos atgabenta amunicija.
Vokietijos vidaus reikalų ministras dėl incidento pareiškė: „Mano vertinimu, čia susiduriame su hibridinės atakos scenarijumi“, tačiau pareigūnai susilaikė nuo konkrečių kaltinimų.
Praėjusių metų gruodžio 12 d. Vokietija dėl „Storm-1516“ kampanijos ir su GRU siejamos grupuotės „Fancy Bear“ kibernetinės atakos prieš oro eismo kontrolę išsikvietė Rusijos ambasadorių ir paskelbė derinanti atsakomąsias priemones su Europos Sąjungos partneriais dėl Rusijos „hibridinių veiksmų“.
