Hamburgo aukštesniajame žemės teisme šiaurės Vokietijoje trečiadienį, spalio 14-ąją, prasidėjo pirmasis pasaulyje baudžiamasis procesas dėl 2022 metais Baltijos jūroje susprogdintų dujotiekių „Nord Stream“. Kaltinamasis – 50-metis Ukrainos pilietis, buvęs kariuomenės specialiųjų pajėgų karininkas Serhijus Kuznecovas, neigiantis dalyvavęs sabotaže.
Prokurorai kaltina koordinavus septynių žmonių grupę
Dėl Vokietijos privatumo taisyklių teisme S. Kuznecovas vadinamas Serhii K. Prokuratūra jį kaltina bendrininkavus vykdant karo nusikaltimą – ataką prieš civilinę infrastruktūrą, taip pat sukėlus sprogimą, sugadinus turtą ir sutrikdžius viešąsias paslaugas.
Vokietijos prokurorų teigimu, S. Kuznecovas koordinavo septynių žmonių grupę, kurią, be jo, sudarė keturi giluminiai narai, sprogmenų specialistas ir laivo kapitonas. Tyrėjai mano, kad grupė išsinuomojo burinę jachtą „Andromeda“ ir panaudojo laikmačiais valdomus sprogmenis.
S. Kuznecovas įtariamas 2022 metų rugsėjo 26 dieną netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje padėjęs ir susprogdinęs mažiausiai keturis 14–27 kilogramų užtaisus. Jie esą buvo pritvirtinti prie vamzdynų maždaug 70–80 metrų gylyje.
Sprogimai pramušė „Nord Stream 1“ dujotiekius ir apgadino „Nord Stream 2“. Šie vamzdynai buvo nutiesti rusiškoms gamtinėms dujoms transportuoti į Vokietiją. Atakos metu Rusija jau buvo sustabdžiusi tiekimą per „Nord Stream 1“, o užbaigtas „Nord Stream 2“ taip ir nebuvo pradėtas eksploatuoti, nes prieš pat plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą Vokietija sustabdė jo patvirtinimo procedūrą.
2026 metų liepą Vokietijos federaliniai prokurorai pareiškė manantys, kad operaciją užsakė Ukrainos valstybės institucijos. Jų teigimu, taip siekta nutraukti Rusijos pajamas iš prekybos dujomis ir apsunkinti Maskvos galimybes finansuoti karą.
Ukrainos valstybė ir prezidentas Volodymyras Zelenskis bet kokį šalies vaidmenį atakoje neigia. Rusija taip pat tvirtina neprisidėjusi prie sprogdinimų ir kaltina Jungtines Valstijas, tačiau Vašingtonas šį kaltinimą kategoriškai atmeta. Vokietijos vyriausybė komentuoti prasidėjusį procesą atsisakė.
Gynyba teigia neturinti tiesioginių kaltės įrodymų
S. Kuznecovas neigia dalyvavęs sabotaže. Jis tvirtina, kad sprogimų metu buvo Ukrainoje ir tarnavo šalies kariuomenėje kapitonu.
Jo gynyba teigia, kad nėra patikimų tiesioginių įrodymų, siejančių kaltinamąjį su išpuoliu. Per procesą S. Kuznecovas ketina pasinaudoti teise tylėti. Advokatai taip pat žada pateikti dviejų jo karinių viršininkų rašytinius liudijimus, kuriais bus grindžiamas argumentas, kad jis negali atskleisti savo, kaip kario, veiksmų.
S. Kuznecovas buvo sulaikytas 2025 metų rugpjūčio 21 dieną per šeimos atostogas stovyklavietėje netoli Riminio miesto Italijoje. Jis keliavo su svetimu vardu išduotu Ukrainos pasu ir policijai nesipriešino.
Italijos Kasacinis teismas tų pačių metų lapkričio 19 dieną galutinai leido jį perduoti Vokietijai. S. Kuznecovas Vokietijos pareigūnams buvo išduotas lapkritį, žlugus teisinėms pastangoms sustabdyti ekstradiciją.
Kroatijoje sulaikytas įtariamasis priešinasi ekstradicijai
Dar vienas įtariamasis – Volodymyras Žuravliovas, tyrėjų laikomas vienu iš operacijoje dalyvavusių narų, – 2026 metų rugpjūčio 19 dieną buvo sulaikytas Pulos mieste Kroatijoje pagal Vokietijos išduotą Europos arešto orderį. Jis neigia prisidėjęs prie sabotažo ir priešinasi perdavimui Vokietijai.
Hamburgo teismas neleido dujotiekius valdančioms bendrovėms „Nord Stream AG“ ir „Nord Stream 2 AG“ dalyvauti byloje kaip šalutinėms kaltintojoms. Teismas nenustatė, kad vamzdynams būtų padaryta ekonomiškai nepataisoma žala: nors jų remontas brangiai kainuotų, infrastruktūrą būtų įmanoma atkurti.
Iki gruodžio 17 dienos numatyta surengti 16 teismo posėdžių. Vis dėlto teismas tikisi, kad procesas tęsis bent iki 2027 metų vasario.
